Laimė būti ten, kur esi: O.Jasenovič šventinį stebuklą kuria ir šeimoje, ir darbe

„Darbą „Maximoje“ pradėjau nuo kasininkės pozicijos, tačiau greitai buvau pastebėta, paaukštinta. Kadangi mėgstu iššūkius ir naujoves, nuolat turėjau galimybę siekti dar aukštesnių tikslų ir šiandien džiaugiuosi jau vadovo pareigomis“, – šypsosi O.Jasenovič.

Pašnekovė atvirauja, kad asmeniškai tobulėti skatino ir vyras Tadeušas. O jį moteris sutiko... taip pat savo darbovietėje! Pora juokiasi, kad žmona ir karjerą, ir asmeninę laimę surado „Maximoje“, todėl nenuostabu, kad joje O.Jasenovič dirba jau trylika metų. 

„Karjeros iššūkių niekada netrūksta, bet turbūt todėl čia ir esu – vis atsiranda progų ir galimybių patobulėti, dar labiau realizuoti save ir išbandyti jėgas. Man tai labai patinka!“ – šypteli Olesia.

Ji pasakoja, kad parduotuvės direktorius yra tarsi vedlys, turintis užtikrinti sklandų darbuotojų darbą, operatyviai spręsti kylančius iššūkius, greitai reaguoti į netikėtas situacijas.

„Kalėdiniu laikotarpiu, kai darbo parduotuvėse išties daug, triūsiame kaip bitės, o man pačiai tas judėjimas ir šurmulys patinka. Turbūt negalėčiau dirbti tiesiog ramaus, sėdimo darbo biure, nes bendravimas su darbuotojais, klientais, nuolatinis veiksmas man yra tai, kas nenusibosta ir skatina tobulėti“, – pasakoja O.Jasenovič.

Nors veiksmo parduotuvėje artėjant šventėms išties netrūksta, tačiau Olesia išlieka optimistiška: darbą atperka patenkintų žmonių šypsenos ir padėkos.

„Kad artėja Kalėdos, pajutome, kai atėję pirkėjai pradėjo domėtis kalėdinėmis dovanomis, taip pat šventine atributika, puošnesniais indais, todėl susitelkėme visi kaip kumštis, kad nė vienam pirkėjui nieko nepritrūktų“, – užtikrintai sako ji.

Per trylika metų „Maximoje“ Olesia spėjo pabuvoti skirtingose barikadų pusėse, tad puikiai išmano ir darbą su klientais, ir su darbuotojais. Svarbiausia, anot jos, norėti ir stengtis išspręsti problemas, nes neklysta tik tie, kurie išvis nieko nedaro. Išgirsti, padėti, suprasti – tai jos kasdienybė. Moteris šypsosi, kad šiuo metu vis dažniau kolektyve pasigirsta džiugių kalbų apie artėjančias Kalėdas, dovanas artimiesiems ir po darbų lauksiančias jaukias ramias šventes namuose.

Pilni namai šventinio džiaugsmo

Olesia pasakoja, kad jos šeimoje šventės tapo dar laukiamesnės ir reikšmingesnės, kai atsirado vaikų – beveik šešerių Dominykas ir dvejų metukų Danielius jas padaro išties ypatingas ir kupinas pilnatvės.

„Eglutę dabar puošia vaikai: Danielius žemiau, kiek pasiekia, o Dominykas aukščiau sukabina žaisliukus. Eglutė būna papuošta tik vaikų, o kaip jau jiems pavyksta, taip“, – šypsosi pašnekovė.

Šventinio stalo paruošimas – irgi visos šeimos reikalas, į kurį noriai įsitraukia ir mažieji. Jeigu patiekalas sudėtingas, berniukai prisideda bent tuo, kad jį papuošia. „Tokiu būdu jie jaučiasi prisidėję prie šventinio stalo kūrimo, o atvykus giminėms visada pasigiria ir parodo, ką padarė, kur pagelbėjo tėčiui, o kur mamai. Na, kaipgi nepasigirsi“, – juokiasi Olesia. 

Sutuoktiniai pasakoja, kad ant šventinio stalo kone kasmet atsiduria salotos su ikrais ir tunais – receptą juodu nusižiūrėjo iš „Maximoje“ parduodamų salotų, mat šios patiko ne tik jiems, bet ir per šventes atvykstantiems giminaičiams. 

„Susirenkame visa šeima, vaišinamės, keičiamės dovanėlėmis ir tiesiog jaukiai vakarojame. Būna, taip užsivėliname per Kūčias, kad ateina vidurnaktis, taigi prie Kūčių stalo sulaukiame ir Kalėdų, – juokiasi Olesia. – Tačiau kada, jei ne per šventes, mėgautis laiku su šeima neskaičiuojant minučių ir niekur neskubant?“