„Laimos“ klubas: Kaip saugoti jaunystę: drastiškai ar švelniai?

„Laimos“ klubas: kaip saugoti jausnystę? / Gretos Skaraitienės nuotr.
„Laimos“ klubas: kaip saugoti jausnystę? / Gretos Skaraitienės nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
A
A

„Anti-aging“ būdų sugalvota begalė. Gal ir blogai, nes nebežinai, ką rinktis. O kažkas dar pasako, kad ta raukšlių baimė – iš paaugliško amžiaus neišaugusių individų požymis... Tai kaip elgtis?

Išklausykite estetikos centro „Kosmedija“ vadovės Linos Vasiliauskienės, Odos estetikos klinikos vadovės Živilės Jucevičienės, Kauno ajurvedos centro „SPA Shanti“ vadovės Justinos Ližaitienės ir VšĮ Žemynos klinikos klinikinės psichologės Editos Kratulytės nuomonių. 

– Prisiminkime prieš keletą mėnesių pasaulį sudrebinusią sensaciją, susijusią su Holivudo žvaigžde Renee Zellweger. „Jos neįmanoma atpažinti!“ – aiktelėjo visi ir ėmė aptarinėti, ką gi aktorė padarė savo veidui. Manau, šia istorija labai tinka pradėti pokalbį apie tai, kokiomis priemonėmis palaikyti grožį ir jaunystę. 

Edita: Pamačiusi jūsų minimą Renee Zellweger nuotrauką ir aš nepatikėjau, kad ten ji. 

Lina: Visi skuba versti kaltės plastinei operacijai ir injekcijoms, bet aš nebūčiau tokia kategoriška. Manęs aktorės veido bruožų transformacija taip labai nenustebino. Sakyčiau, ji tiesiog numetė nemažai svorio ir pasidarė nedidelių veido korekcijų. Be to, reikia turėti galvoje, kad perkopusios per keturiasdešimt moters organizmas patiria hormonų pusiausvyros pokyčių, kad bruožai bėgant metams apskritai mainosi. Senėjimas vyksta šuorais: būna duobių, paskui – stabilizacijos periodų...

Justina Ližaitienė
Justina Ližaitienė / Gretos Skaraitienės nuotr.

Justina: Šiandien žiūriu į naująją Renee Zellweger pirmą kartą. Nebūtumėte pasakiusios, kad nuotraukoje – ji, nebūčiau pažinusi. Visiškai kita moteris! Man nejauku, nemalonu, truputį baisu... Esu mačiusi žmonių, kurie numetė kone pusę savo svorio, bet jų veido bruožai išliko. Išliko natūralios gyvenimo žymės, kurios juos darė jais. Nesuprantu, kodėl žmogus nori keisti savo veidą.

Lina: Gal desperacija, gal stresas... Moterys linkusios atsinaujinti išoriškai, kai būna tokios būsenos. O gal tiesiog pasirinko prastą grožio specialistą. Sunku vertinti, kai nežinai aplinkybių. Bet svorio pokyčiai ir metai bruožus tikrai keičia.

JUSTINA: Esminę įtaką veidui ir kūnui daro ne laiko tėkmė, bet gyvenimo išbandymai. 

Justina: Esminę įtaką veidui ir kūnui daro ne laiko tėkmė, bet gyvenimo išbandymai. Jei Renee Zellweger griebėsi išorės keitimo kaip šiaudo vaduodamasi iš streso, tada aš klausiu: ar tai, ką siūlo estetinė medicina, – vaistas, kurio reikia moteriai, patiriančiai įtampą ir nerimą?

Živilė: Jei moteris pasijuto laimingesnė – kodėl ne?

– Žiniasklaidos kalbintų grožio specialistų nuomone, aktorės bruožus taip paveikti galėjo botulino toksinas, užpildai, „termoliftingas“, chirurginis kaklo ir apatinės veido dalies patempimas, viršutinių vokų plastinė operacija... Bet, kaip sako pati skandalo herojė, ryškus pokytis įvyko todėl, kad ji kur kas daugiau dėmesio ėmė skirti sau, pradėjo gyventi ramiau, sveikiau, o anksčiau netrūko chaoso, nebuvo laiko rūpintis išvaizda. Tikite tuo? Aš – ne.

Edita: Kai matai taip drastiškai pasikeitusią išvaizdą, kyla įtarimas, kad žmogaus gyvenime kažkas vyksta.

Justina: Daugelis į klausimą: „Kaip gyveni?“, atsako: „Viskas gerai!“, nors taip nėra. Užsidedama kaukė, bijoma prisipažinti: „Man liūdna, aš vienišas.“, nes juk reikia atrodyti sėkmės lydimiems. Kaukės, kaukės, kaukės...

Živilė: Tiesiog taip priimta elgtis. Toks laikas, tokia šiuolaikinė visuomenė. 

Justina: O man norisi paskatinti moteris nebūti visuomenės suformuoto elgesio modelio įkaitėmis. Norisi paskatinti jas turėti stuburą ir tada, kai liūdna, kai bloga savijauta, nuoširdžiai sakyti: „Aš blogai jaučiuosi! Man norisi verkti!“ T. y. būti natūralias. 

Živilė: Aš manau, kad lietuvių nereikia skatinti dejuoti ir verkti, nes jie ir taip dažnai tai daro, sakyčiau, per dažnai.

Justina Ližaitienė
Justina Ližaitienė / Gretos Skaraitienės nuotr.

– Ar visuomenėje, kurioje klesti jaunystės kultas, racionalu nepaklusti jos žaidimo taisyklėms? Kokius vaisius skina tos, kurios paklūsta, ir kokius – tos, kurios nepaklūsta?

Lina: Normalu, kad norime būti gražios ir jaunos.

Edita: Tai, apie ką mes kalbame, nėra visuomenės spaudimas. Atlikta daug tyrimų, kurių tikslas – išsiaiškinti, kokie žmonės fiziškai patrauklūs, kokios moterys traukia priešingą lytį. Vieni tyrimai parodė, kad fizinį patrauklumą lemia veido proporcijos, nekrintantys į akis „atsikišimai“, t. y. ne per didelė ir ne per maža nosis, ne per didelės ir ne per mažos akys ir t. t. Kiti tyrimai atsakė į klausimą, kodėl moterys taip stengiasi puoselėti jaunystę: nepaisant akivaizdaus išlaisvėjimo, nepaisant feminisčių raginimų nepataikauti vyrams, daugumai moterų gražu tai, kas gražu jiems, o vyrams patinka JAUNOS moterys, nes būtent jos yra vaisingos. Šį požiūrį suformavo evoliucija, kuri suinteresuota vieninteliu dalyku – kad žmonių giminė neišnyktų. Bet mums reikia apsispręsti, ar norime būti vertinamos tik kaip tinkamos ar netinkamos gimdyti.

Justina Ližaitienė
Justina Ližaitienė / Gretos Skaraitienės nuotr.

– Vadinasi, jei nenori būti taip vertinama, turi priešintis tam, kam pasipriešinti sunku, – savo prigimčiai?

Justina: Nemanau, kad reikia priešinti. Moterys, vyrai – visi mes vykdome visatos užduotį siekti grožio, tiesos, dieviškumo, nors nebūtinai tai suvokiame. Ir sąvoką „grožis“ traktuojame skirtingai. Mano tvirtu įsitikinimu, vaikytis išorinio blizgesio – ne tas kelias, kurį verta rinktis. Šis kelias niekur neveda, nes grožis – kur kas daugiau.

ŽIVILĖ: Dabar gyvename dukart ilgiau, nei žmonės gyveno prieš šimtą metų, ir natūralu, kad stengiamės išoriškai lėčiau senti, ilgiau atrodyti gražūs.

Živilė: Aišku, kad per daug botulino toksino, užpildų, operacijų – ekstremalu. Tačiau dabar gyvename dukart ilgiau, nei žmonės gyveno prieš šimtą metų, ir natūralu, kad stengiamės išoriškai lėčiau senti, ilgiau atrodyti gražūs.

– Lina ir Živile, tarp jūsų naudojamų priemonių yra greitai veikiančių, akivaizdžius rezultatus kuriančių, skubančiai moteriai patogių, bet kūną daugiau ar mažiau žeidžiančių. Justina – už tradicines, tausojamąsias, kūnui komfortiškas, bet nuosaikius rezultatus kuriančias priemones. Kodėl pasirinkote ir klientams siūlote būtent tokius grožio ir jaunystės palaikymo būdus?

Justina: Nieko specialiai nesirinkau, ajurvedą į mano gyvenimą atnešė natūralus gyvenimo vyksmas. Moters išorinis grožis negali būti atsietas nuo jos proto ramybės ir sielos brandos, nes visi jie vienas kitą papildo, sukuria harmoniją. Ir aš kasdien rūpinuosi jais visais. O greitai veikiantys rezultatai... Nemokame išlaukti, kol aliejus įsigers į odą, – renkamės greitai įsigeriantį kremą ir laikome šią jo savybę kokybės rodikliu... Nemokame lėtai su šeima vakarieniauti... Esame pakliuvę į greitojo vartojimo pinkles. Taip, jei nori, kad ryte atsikėlus akys spindėtų, reikia su savimi kasdien kantriai dirbti. Tačiau po tam tikro laiko (ne kelių savaičių, bet kelerių metų) oda džiugina stangrumu, o akys savaime žiba. 

Justina Ližaitienė
Justina Ližaitienė / Gretos Skaraitienės nuotr.

Lina: Turi būti pusiausvyra, apie kurią kalba Justina. Bet aš pagal išsilavinimą esu medikė ir tikiu fundamentaliais mokslais. Man pirmiausia reikia aiškių įrodymų, kad tas ar kitas metodas veikia. Kita vertus, kad ir kokį būdą praktikuotų specialistas, jis turi puikiai suprasti, ką daro. Nekompetentingas gali pakenkti, nors ir taikys tobulą būdą, kurio poveikis patvirtintas moksliniais tyrimais ir ilgamete naudojimo patirtimi. Aš nepaliauju stebėtis, kodėl ir žvaigždės nusvyla... Juk turi pinigų, kad įpirktų geriausių, savo reputaciją branginančių meistrų paslaugas. Tokių, kurie pasakytų: „Miela ponia, laikas sustoti, antraip bus per daug.“ Taip, reikia pripažinti, kad mūsų srityje komercijos netrūksta... Tačiau geras, save gerbiantis profesionalas sąžiningai patars žmonėms, ką jiems daryti, o ko verčiau nedaryti su oda.

Justina: Oda – didžiausias mūsų organas, kuris suteikia labai daug informacijos apie tai, kas vyksta viduje. Bet teikti vien jam privilegiją, matyti tik raukšles, galvoti, kad jas sunaikinusi „suremontuosiu“ ir sielą, būtų kvaila. Kiek aš „beremontuočiau“ odą, gedimas viduje liks. Ir anksčiau ar vėliau ateis supratimas, kad tvarkyti reikėjo ne išorę.

Živilė: Vien juoda ir balta? Nesirūpinti oda būtų klaida. Gera išorė žmogui teikia pasitenkinimo ir pasitikėjimo savimi. Kalbant apie vidinio pasaulio grožį nereikėtų sumenkinti išorinio.

Justina: Neraginu nepuoselėti odos! Į mūsų centrą ateinančioms moterims patariu kasdien skirti sau bent valandą ir duoti odai to, kas padėtų jai jaustis gerai. Masažas su aliejumi, rožių vanduo, eterinis aliejus – tai priemonės, kurios palaiko odos gyvastį. Ar ją palaiko tokios priemonės kaip botulino toksinas?

Živilė: Jūs kalbate apie gražią ir sveiką iš prigimties odą. Daugybė moterų išgyvena dėl didelių porų, spuogų, pigmentinių dėmių, komedonų...

Justina: Jų ateina ir pas mus. Kai kurios pasakoja, kad kelerius metus reguliariai lankėsi pas kosmetologę, bet problema taip ir neišnyko. Mes pasiūlome savo būdą – išsivalyti organizmą, pasidaryti masažų, kasnakt gerai išsimiegoti, reguliariai mankštintis, sveikai maitintis. Ir po kažkiek laiko žmogus sako: „Kokia švari mano oda!“ 

Lina: Pirma, ne visas odos problemas galima išspręsti jūsų siūlomu būdu. Antra, manau, kad minėtos moterys tiesiog nepataikė kreiptis į išmanančius specialistus. Šiuolaikinė estetinė medicina pajėgi padėti. Kai kuriems žmonėms reikia greitos pagalbos – jų psichologinė būsena to reikalauja. Taikydami savo metodus mes galime per porą savaičių pagerinti savijautą, nes žmogus ima matyti pokyčių. Paskui tinka ir kitos, švelnesnės, priemonės.

ŽIVILĖ: Jei priemonių poveikis neįrodytas, kalbos apie jas, mano požiūriu, – tik filosofija.

Živilė: Turime prisitaikyti prie laikmečio, kuriuo gyvename. Man irgi, kaip ir Linai, reikia mokslinio pagrindimo. Jei priemonių poveikis neįrodytas, kalbos apie jas, mano požiūriu, – tik filosofija. Jei šimtas klinikinių studijų patvirtina, kad vitamino C išoriškai veikiama oda gražėja, skaistėja, man tai – objektyvu ir patikima. Botulino toksinas taip pat gerai ištirtas, yra puikiai žinoma, ką jis daro, koks jo šalutinis poveikis. O jis yra, kaip ir bet kurio kito vaisto. Ir apie jį gydytojas privalo informuoti klientą. Bet gero specialisto rankose botulino toksinas – puikus dalykas.

Justina Ližaitienė
Justina Ližaitienė / Gretos Skaraitienės nuotr.

– Ar tiesa, kad vienas iš šalutinių efektų – sutrikdyta kraujotaka veido plotuose, kur botulino toksinas nuolat leidžiamas? O kitas – raumenų atrofija? Turint galvoje, kad „botulinasi“ jau ir dvidešimtmetės...

LINA: Kiekvienas amžius turi jam tinkamų priemonių, kurių užtenka grožiui palaikyti. Bet jei oda problemiška, reikia specifinių, stipresnių būdų. 

Lina: Mano nuomone, merginas labai veikia „glianciniai“ žurnalai, juose esančios nuotraukos. Jie spausdina nerealistiškus, pagražintus žmonių atvaizdus. Atsakomybę jaučiantis specialistas dvidešimtmetėms sako: „Netikėkite, kad moterys, kurias juose matote, taip iš tiesų atrodo! Tai – makiažo ir „fotošopo“ rezultatas!“ Atsakomybę jaučiantis specialistas nedaro botulino toksino injekcijų toms, kurioms jų nereikia. Kiekvienas amžius turi jam tinkamų priemonių, kurių užtenka grožiui palaikyti. Bet jei oda problemiška, reikia specifinių, stipresnių būdų. 

Živilė: Pirmųjų biologinio senėjimo žymių veide ima rastis nuo dvidešimt ketverių. Bet iki tol odai gali būti padaryta žala, pavyzdžiui, mėginant atkratyti paaugliškų spuogų. 

Lina: O iš kur ta informacija, kad botulino toksinas pragaištingai veikia kraujotaką? Tai – netiesa. Jis blokuoja nervinių impulsų perdavimą, bet kraujotakai įtakos nedaro.

Živilė: Visos tos kalbos, kad atrofuojasi raumuo, – irgi mitas. Veikiamas ne visas raumuo, o tik tam tikra jo vieta. Be to, šiandien naudojamos visiškai mažytės botulino toksino dozės ir tai leidžia nesukaustyti mimikos. Bet reikalinga kompetencija, veido anatomijos išmanymas. Šį vaistą gali leisti tik gydytojas ir jokiu būdu ne žmogus, baigęs dviejų mėnesių kosmetikių kursus.

– Bet neneigsite, kad priklausomybė nuo jo atsiranda?

Lina: Ar klausiate apie pripratimą būti gražiai?

Živilė: Botulino toksinas – ne narkotinė medžiaga, jis neveikia nervų sistemos. Tačiau saikas svarbus.

Justina: Jūs kalbate apie fiziologinį pripratimą, bet jis gali būti psichologinis ir daug stipresnis nei fiziologinis.

Živilė: Todėl būtų labai gerai, kad moterys konsultuotųsi ne tik su kosmetologu ar estetinės medicinos gydytoju, bet ir psichologu. Kartais užtenka tik pokalbio, kad žmogus imtų kitaip save matyti. Deja, Lietuvoje šeimoms neįprasta turėti savo psichologą ir tartis su juo dėl įvairių dalykų.

Edita: Lietuvoje vis dar gajus požiūris, kad jei lankaisi pas psichologą ar psichoterapeutą, esi nesveikas. Paprastai žmonės į mus kreipiasi, kai jiems jau yra labai blogai, kai jie padarė visa kita, bet tai nepadėjo. Pas mane nėra atėjusi nė viena moteris, kuri dar tik svarsto galimybę pasigražinti aptariamais būdais. Ir kolegės nepasakojo, kad sulaukė tokių interesančių.

Justina Ližaitienė
Justina Ližaitienė / Gretos Skaraitienės nuotr.

Justina: Nesutinku, kad šeimai reikia turėti psichologą. Problema ta, kad šeimos nariai tarpusavyje nepakankamai bendrauja. Esame tokie užsiėmę, kad nebežinome, kuo gyvena artimiausi žmonės, kas juos slegia. Jei būtų kitaip, būtų mažiau nelaimingų, piktų, savimi nepatenkintų žmonių.

Živilė: Pasidarėme labai užimti ir skubame dėl objektyvių priežasčių.

Justina: Tai gal laikas pradėti stabdytis?

Živilė: Manote, tai įmanoma?

Justina: Taip! Vienintelis būdas – patiems sąmoningai imti spausti stabdžius. Esu pastebėjusi, kad kai moteris grįžta į save, jai tampa nebereikalinga didelė dalis dirbtinių procedūrų.

Živilė: Grįši ar negrįši į save, bet nuo Žemės gravitacijos, tempiančios odą žemyn, niekur nepabėgsi. Yra žmonių, kuriems glembanti oda nepatinka, ir jie imasi žygių, kad šis procesas būtų sulėtintas estetinės medicinos priemonėmis. Ar tai blogai?

EDITA: Ką reiškia, kai žmogus žiūri į veidrodį ir mato vaizdą, kuris jam nepatinka? Greičiausiai tai, kad jis nepatenkintas ir savo gyvenimu.

Edita: Pradedame mirti tą dieną, kai gimstame. Taip, mes gyvename ilgiau ir norime ilgiau matyti save gražias, bet turime susitaikyti su faktu, kad senstame. Nieko čia nepadarysi. Ką reiškia, kai žmogus žiūri į veidrodį ir mato vaizdą, kuris jam nepatinka? Greičiausiai tai, kad jis nepatenkintas ir savo gyvenimu. Jis jaučiasi negerai ne todėl, kad yra sau negražus. Jis jaučiasi negerai dėl kitų priežasčių, bet jų nesuvokia ar nenori pripažinti. Ir tada atvaizdas veidrodyje tampa atpirkimo ožiu ir įrodymu, kad gyvenimas blogas. Norint imti jaustis gerai reikia padaryti kur kas daugiau, nei pasijauninti ir pasigražinti, nes toks būdas garantuoja pasitenkinimą tik ribotą laiką. Jei turi pinigų, nueini į grožio kliniką, susimoki ir gauni naują veidą ar naujas šlaunis. Be pastangų. O norint pažinti save ir kai ką iš esmės keisti tam, kad gyvenimas keistųsi, reikia įdėti daug darbo ir gali būti labai sunku. Todėl dalis žmonių vis grįžta pas grožio specialistus: po procedūrų jie pasijunta geriau, bet ilgainiui euforija išblėsta ir reikia naujų procedūrų... Tai labai paaugliškas elgesys. Mes nesame vien kūnas. Tačiau jei mama visą gyvenimą skaičiuoja raukšles, ir jos dukrai greičiausiai tai bus labai svarbu.   

Justina: Papasakosiu tikrą atvejį, nors nuskambės kaip anekdotas. Draugų dukrelė sako tėčiui: „Kai užaugsiu, būsiu tokia graži kaip tu.“ Tėtis pataiso: „Ne, būsi tokia graži kaip mamytė, o ne kaip tėvelis.“ Bet mergaitė nenusileidžia: „Ne, kaip tu, nes tu tik nusiprausi ir jau gražus.“