Laiškas visiems Lietuvos tėvams: „Paklauskime mokytojų, kaip jie jaučiasi“
Trijų vaikų mama, restorano uostamiestyje savininkė Marina Clarke, dalijasi atviru laišku, kurį adresuoja Lietuvos tėvams. Moteris atkreipia dėmesį į tai, kad dėl šalyje siaučiančio koronaviruso sudėtingą situaciją išgyvena ir kita mūsų visuomenėje labai svarbi žmonių grupė – mokytojai.
Laiškas skirtas mano vaikų mokyklos tėvų bendruomenei bei visiems Lietuvos tėvams.
MĄSTAU garsiai, nes nebegaliu tyliai.
Jau trečia savaitė kaip medijos pritvinkusios turinio su padėkom medikams, buriami žmonės paramai ir visaip kaip prisidedama prie pirmosiose fronto linijose dirbančių medikų darbo sąlygų gerinimo. Nes jie aukoja savo bei artimųjų sveikatą. Prisidedu kiek ir kaip tik galiu, kad padėčiau ir nuoširdžiai užjauču jų namiškius, skaičiau ne vieną mediko vaikų post‘ą internete apie tai, koks begalo alinantis ir sudėtingas šis laikotarpis yra jų šeimoms. Dėl to amžinai jausiu begalinę pagarbą ir dėkingumą gydytojo profesiją pasirinkusiems žmonėms.
Kviečiu visus tėvus, kuriems ant liežuvio galo yra noras pakritikuoti, pamokyti ar smerkti, prisiminti, kad MOKYTOJAI taip pat turi šeimas, kartais net gausias.
Bet šiuo sudėtingu laikotarpiu tai yra ne vienintelė profesija, kuri nebeskaičiuoja darbo valandų. Šios profesijos žmonės gyvena didelėje įtampoje bei nežinomybėje, nes vos per ant dviejų rankų suskaičiuojamą dienų skaičių, jie turėjo išmokti naujų darbo metodų. ZOOM‘ai, TEAMS‘ai, MOODLE‘ai dabar yra jų naujosios darbinės „patalpos“. Kiekvieną dieną, jie iš visų jėgų stengiasi, kad mūsų vaikų žinios augtų, tuo pačiu patys augindami savo visiškai naujas kompetencijas – tokias kaip adaptabilumas, krizių valdymas ar darbas su išmaniosiomis technologijomis. Maža to, tai žmonės, kurių kiekviena darbo sekundė gali būti stebima begalės akių šeimoje bei atvirai vertinama, kritikuojama, teisiama arba, duok Dieve, pagiriama.
MOKYTOJAS, tai žmogus, kuris šiomis dienomis daugeliui šeimų yra tikrasis herojus, kuris bando, kad mūsų vaikams šis keistai unikalus karantino laikotarpius atneštų kuo mažiau žalos. Kad mūsų vaikai, kiek įmanoma mažiau pajaustų karantino pasekmes ir būtent MOKYTOJAI, kartu su tėvais, yra vieninteliai „nepakitę“ reiškiniai mokinių gyvenime.
Dauguma iš jų šiomis dienomis eina miegoti ne anksčiau nei 1 val. ryto, bundasi prieš 7 val. ryto.
Kviečiu visus tėvus, kuriems ant liežuvio galo yra noras pakritikuoti, pamokyti, pasišaipyti ar smerkti, prisiminti, kad MOKYTOJAI taip pat turi šeimas, kartais net gausias, bet retas iš jų „pamojuoja“ nedarbingumo lapeliu. MOKYTOJAMS darbas iš namų įgauna visiškai kitokią prasmę negu daugeliui mūsų. Dauguma iš jų šiomis dienomis eina miegoti ne anksčiau nei 1 val. ryto, bundasi prieš 7 val. ryto.
Kai kalbame apie pirmosiose fronto linijose kovoje su COVID-19 dirbančiais žmonėmis, labai prašau, prisiminkime, kad tam tikra prasme, MOKYTOJAI yra vieni iš jų. Jiems lygiai taip pat, kaip ir gydytojams reikia mūsų pagalbos. Kaip mes galime padėti?
– Būkime kantrūs. Nebūtinai viskas turi pavykti iš pirmo karto, bet tikrai pavyks iš antro ar trečio. Rodykime pavyzdį vaikams reaguodami adekvačiai į visiems šiuo metu iškilusius iššūkius.
– Būkime bendruomeniški. Anglų kalboje yra labai geras pasakymas – „Own it“, kuris reiškia, kad būkime šiuo, precedentino neturinčiu periodu, mūsų mokyklos ambsadoriais. Tikiu, kad kažkas iš tėvų gali padėti mokytojai IT klausimais, kažkas gali pagaminti šiltą vakarienę ar iškepti pyrago ir palikti MOKYTOJAI prie durų, kažkas tiesiog pasakyti, kad „Jums puikiai sekasi ir mes pasiruošę padėti“.
– Ne visi žmonės krizės akistatoje išlaiko sveiką protą, tad padėkime tiems tėvams, kurie yra linkę į negatyvą bei juo dalinasi kurstymo pavidalu uždarose socialiniuose grupelėse. Sustabdykime juos ir priminkime, kad tai tik periodas, kuris kažkada pasibaigs.
– Paklauskime MOKYTOJŲ, kaip jie jaučiasi. Arba bent jau išsiųskime palaikančią žinutę ar el. laišką.
– Kalbėkime su MOKYTOJAIS, kai kažkas nepavyksta taip, kad tai nenuskambėtų kaip priekaištas ar kaltinimas. Jie nekalti dėl dabartinės situacijos, tad neigiamas emocijas ar susikaupusią įtampą išliekite sportuodami ar parėkaudami miške.
– Ir galiausiai, duokime MOKYTOJAMS šansą. Leiskime klysti, nes tik dirbantys klysta. Tai – unikali patirtis visiems. MOKYTOJAS YRA TIK ŽMOGUS.
Kviečiu ne tik dalintis šiuo tekstu, bet ir pasižadėti sau, kad ateinančią savaitę pasistengsiu būti MOKYTOJO pusėje.