Laisvė ir Vytaras Radzevičiai švenčia Velykas: „Tai viena iš dienų, kai visa šeima susirenkame kartu“
Šiemet žurnalistų Laisvės ir Vytaro Radzevičių šeimos Velykos kitokios. Sekmadienio vakarą Vytaras su ilgamečiu bendražygiu Martynu Starkumi išvyks į dar vieną kelionę – šįkart į tolimąjį Kaukazą. Prie šventinio stalo visa didelė šeima sės ne tik džiaugtis pavasario švente, bet ir išlydėti Vytarą.
Ką jums reiškia Velykos?
Laisvė: Man Velykos yra pati didžiausia Vilties, Tikėjimo ir Šviesos šventė. Į visus šiuos žodžius telpa tai, ko labiausiai iš šios šventės tikiuosi ir kuo noriu dalintis ne tik su savo šeima, bet ir su pasauliu. Per Velykas visada pirmiausia prašau taikos, nes nėra nieko baisiau nei žmonėse išsikerojęs pyktis, pavydas ir nepakantumas. Velykos man yra galimybė dar ir dar kartą būti kartu su savo artimiausiais ir brangiausiais žmonėmis. Ir kiekvieną kartą tarsi pradėti viską iš naujo, tikintis, kad bus geriau, gražiau, ramiau ir taikiau.
Vytaras: Atgimimo, gimimo, pavasario šventė. Kai žmonių veidai po šaltos pilkumos nušvinta ir visi vienas kitam linki ramybės bei gerumo. Graži šventė. Ir viena iš sočiausių, nors labiau reiktų galvoti apie galvą, nei apie pilvą (šypsosi).
Kokių šeimos tradicijų laikotės?
Laisvė: Jau daug metų su mama ruošiame Velykų stalą. Kaip tik šiandien galvojau apie tai, kad ateina laikas, kai mus stebina ne prabanga, ne ypatingi, gurmaniški patiekalai, o tai, kas atėjo iš vaikystės, ko išmokau iš savo močiutės, kuri buvo nepaprastai gera gamintoja. Velyknaktį visada praleidžiame Bernardinuose. Žiburių liturgija yra ypatingas vakaras. Esu nepaprastai laiminga, jei kartu su manimi yra mano šeima. Rodos, žvakių šviesoje Velykų varpai suskamba ypatingai.
Vytaras: Lankomės pamaldose, dengiam stalą ir visi susirenkame kartu. Tai viena iš tų dienų metuose, kuomet visi – seneliai, tėvai, vaikai ir anūkai – galime pabūti kartu.
Be kokių patiekalų neįsivaizduojate savo šeimos Velykinio stalo?
Laisvė: Velykoms visada ruošiame šaltieną pagal močiutės receptą, verdame rūkytą kumpį, vyniojame mėsos vyniotinius. Dar būtinas šventinio stalo atributas – mamos gamintas biskvitas su grietinėlės, varškės, žėle ir uogų sluoksniais. Ir, žinoma, – balta mišrainė. Vieną patiekalą Velykų stalui visada daro Vytaras. Laukiam, kuo jis mus nustebins šiais metais. Jei tik spės, žinoma, nes išvyksta Velykų vakarą.
Vytaras: Virtas rūkytas kumpis. Mėsos vyniotiniai. Naminiai tortai. Klasikinė lietuviška dar iš baroko paveldėta stalo gausybės šventė.
O ar patys marginate margučius?
Laisvė: Margučiai – svarbi šventės dalis. Kažko trūktų, jei jų nemargintume. Paprastai tai daro mano mama su mūsų vaikais. Šiais metais prie marginimo pirmą sykį visu rimtumu prisidės Skajus Juozapas. Ir visai negėda, jei po margučių dažymo rankų pirštai būna išteplioti dažais. Tai – tarsi įrodymas, kad kiaušinius marginome patys.
Vytaras: Be abejo! Nors yra tekę Velykas sutikti ir kelionėse su Martynu Starkumi. Australijoje marginome flomasteriais, o Kinijoje, Geltonuosiuose kalnuose pirkome kažkokius brandintus ir sojos padaže bei arbatoje numirkytus kiaušinius. Velykos ir Kinijoje Velykos!
Šįmet Velykos sutampa su dar viena Vytaro kelionės pradžia – keliausite į tolimąjį Kaukazą. Ar laukia išleistuvės?
Laisvė: Išlydėsime jį kaip reikiant. Visa didelė mūsų, mano brolio ir jo brolio šeima linkėsime jam laimingo kelio. Bus kiek neramu, neabejoju, juk šį kartą į kelionę iš Lietuvos jie vyksta su automobiliu.
Vytaras: Tai geriausios išleistuvės ir bus, kad artimiausi žmonės pabūsim kartu. Pabendrausim, pasijuoksim, paliūdėsim. Nors šiais technologijų laikais nesijauti išsiskiriantis kaip metams išplaukiantis jūreivis.
Ko iš netrukus prasidėsiančios kelionės tikitės?
Laisvė: Aš tikiuosi, kad jiems seksis gerai, kad nuotykiai nebus ekstremalūs, kad kelionėje sutiks daug įdomių žmonių, o mums parveš naujų receptų ir įdomios filmuotos medžiagos.
Vytaras: Nuotykių, pažinimo džiaugsmo, gastronominių potyrių, naujų draugų ir laimingo sugrįžimo namo. Su šventom Velykom visus!