Laisvė Radzevičienė – apie 32 metus trunkančią santuoką su Vytaru Radzevičiumi, anūkus ir viešumo kainą

Šiemet buvo pirmosios santuokos metinės, kurias L.Radzevičienė šventė ne namie. Laisvai samdoma žurnalistė tikina, kad freelanceriams planuoti darbus – misija neįmanoma. Būtent šią dieną žurnalistę užspaudė neatidėliotini reikalai: reikėjo sudėlioti paskutinius receptų knygos, kurią ji padėjo rašyti Ali ir Patricijai Gadžijevams, štrichus ir pateikti tekstus spaustuvei.

Vestuvių metinių šventės neturėjo būti ir dėl jos vyro Vytaro darbų – jis planavo išskristi į „Pasaulio puodų“ filmavimus Bulgarijoje ir Vengrijoje. Nepaisant abiejų sutuoktinių užimtumo, paminėti gražią sukaktį pavyko – Vytaro skrydis buvo dienai atidėtas, o Laisvė iki vakaro baigė rašyti paskutinį tekstą.

„Vytaras juokauja, kad, matyt, turiu galių suplanuoti viską taip, kaip man norisi, taigi šventė įvyko. Santuokos diena skirta mudviem, tad paprastai kur nors pabėgame dviese – į restoraną, kitą miestą ar šalį. Vis tik šiemet pirmą kartą per tris dešimtmečius ją praleidome namie ir tai buvo taip nuostabu, kad net išspaudžiau ašarą. Vytaras labai pasistengė“, – Žmonės.lt pasakoja L.Radzevičienė.

Ruduo Radzevičiams svarbus ne tik dėl 1989 m. spalį įvykusių vestuvių. Metais anksčiau įvyko lemtingoji pažintis, V.Radzevičiui įstojus į Vilniaus Universitetą. Tuo metu Laisvė jau studijavo ir buvo labai aktyvi universiteto bendruomenės narė.

„Vytaras buvo vienas iš naujokų: aukštas, lieknas, garbanotas, labai pasitikintis savimi ir įžūlus. Paskui paaiškėjo, kad dar ir labai protingas, turintis stiprias šeimos vertybes. Kaip toks vyras gali nepatikti? Susipažinę spalį, birželį jau buvome nusprendę susituokti. Vytaras nuolat juokauja, kad tekėjau iš išskaičiavimo – žūtbūt reikėjo pasilikti Vilniuje“, – juokiasi Laisvė.

Moteris tikina, kad jų vestuvių vakaras buvo stebuklingas. Juos vėlų spalio 6-osios vakarą sutuokė tėvas Stanislovas, o vėliau laukė smagi ir tranki šventė.

„Vestuvės buvo didelės – jose dalyvavo daugybė draugų ir giminaičių. Dabar, kai patys esame tėvai, dažnai pasvarstome, kad net nepaklausėme savo tėvų, iš kur jie tais sunkiais metais joms turėjo pinigų? Esame jiems labai dėkingi ir už jas, ir už pirmuosius savo namus Žirmūnuose“, – sako žurnalistė.

Prabėgus ketveriems santuokos metams pasaulį išvydo jų pirmagimė Augustė, kuri, anot Laisvės, dar leido jai su Vytaru laisvai pagyventi. Moteris prisimena, kad dukra, augusi nepriklausomybės kūrimo laikotarpiu, vietoje žodžio vėliava visada sakydavusi Lietuva – jai tai buvo laisvės simbolis.

Man atrodo, kad vaikus reikia tiesiog mylėti. Visa kita – paskui.

Antrasis vaikas – sūnus Vincentas – gimė 2004 m. ir augo visai kitokiu, Laisvei ir Vytarui labai darbingu laikotarpiu. Moteris tikina, kad jiedu jaučiasi skolingi sūnui dėmesio, bet meilės skyrę užtektinai. Tai – jų pagrindinė ir didžiausia duoklė vaikams.

„Man atrodo, kad vaikus reikia tiesiog mylėti. Visa kita – paskui“, – įsitikinusi dviejų vaikų mama.

Anot Laisvės, Vincentas priklauso naujai kartai, kurią ji su Vytaru nuolat bando perprasti ir pažinti. Vis tik moteris tikina, kad dėl sūnaus vertybių ji neabejojanti ir galinti iš jo daug pasimokyti: „Kartais galvoju, kad jis yra mano Didysis Mokytojas“. 

Kiek kitoks Laisvė ir Vytaro santykis su anūkais – dukros Augustės ir jos vyro Neilo Gittinso sūnumis. Vyresniajam Skajui Juozapui netrukus bus šešeri, o Jokūbui Thomui neseniai sukako septyni mėnesiai.

„Jis gimė kovo 10-ąją, likus kelioms valandoms iki vidurnakčio. Senelis labai norėjo, kad jo gimimo diena būtų Kovo 11-ąją, bet, žinia, sprendžia Aukščiausiasis, ne mes“, – dalijasi Laisvė.

Moteris teigia, kad anūkai – ne jų vaikai, tad jai su Vytaru jų auginti ar jais rūpintis nereikia: „Senelių pareiga – su anūkais leisti laiką, žaisti, pasakoti istorijas ir šiek tiek palepinti (tėvų skausmui). Bet jie tai supras, kai patys bus seneliai“.

Per daug kartu praleistų metų Radzevičiai ne tik užaugino vaikus ir tapo seneliais, tačiau sukūrė ir savo šeimos tradicijų. Tai – šventės, kurias jie rengia su dideliu malonumu ir sukviečia gausų būrį artimųjų.

Vis tik L.Radzevičienė tikina, kad santuoka atneša ir nemažai išbandymų. Iššūkių jiems abiem pažėrė viešumas: ji – žinoma žurnalistė, išleidusi ne vieną knygą ir nuolat rašanti tekstus įvairiems portalams ir žurnalams, o Vytaras – žurnalistas, kulinaras ir keliautojas, kartu su kolega Martynu Starkumi nufilmavęs daug TV ekspedicijų, vykusių įvairiuose pasaulio žemynuose.

„Viešumas turi savo kainą, kurią esame sumokėję ir mes. Nepaisant to, jau įpratome galvoti taip: mes ir mūsų artimiausi žmonės žino, kas esame ir kokios vertybės mums yra svarbios. Visi kiti, įsivaizduojantys, kad mus pažįsta, tegu kuria savo istorijas, gal jiems bus įdomiau gyventi“, – sako Laisvė.

Ji tikina, kad trisdešimt dveji santuokos metai tikrai nebuvo vientisi ir nuobodūs: netrūko nei gerų, nei blogų įvykių, nuotykių, susitikimų ir išsiskyrimų. Vis tik Laisvė mano, kad tai – neatsiejami santuokos elementai. 

Daugiau nei trys dešimtmečiai, praleisti kartu – nemažas laiko tarpas. Vis tik Laisvė tikina, kad jie prabėgo tiesiog akimirksniu.

„Kažkada mano močiutė man sakė: „Vaikeli, tas gyvenimas – lyg sapnas, prabėga, nepastebi“. Tada galvojau – na ir keistai ji kalba! Juk taip norisi, kad viskas vyktų kuo greičiau, o gyvenimas bėgtų tik pirmyn, tik tolyn. Šiandien labai gerai suprantu, ką man norėjo pasakyti“, – tikina ji.

Paklausta, koks yra tvirtų, ilgalaikių santykių receptas, moteris patikina, kad būtina puoselėti tarpusavio ryšį ir nepamiršti kelių svarbių taisyklių.

„Reikia mokėti tiesiog būti kartu, kai reikia – išsiaiškinti. Paleisti vienam kitą ir sugrįžti, kai laisvė pabosta. Turėti įsipareigojimų, atsakomybių ir labai mylėti vienas kitą“, – tvirtina L.Radzevičienė.

Fotogalerija: