Labai nemėgstu žargono „papai“. Šiais vėlyvojo modernizmo laikais krūtys ne tik subuitinamos iki papų, bet ir pernelyg erotizuojamos, fetišizuojamos populiariojoje kultūroje, pornografijoje. Kita vertus, kasdieniame gyvenime būtent krūtys patiria moralinę moters kūno cenzūrą.
Žmonijos istorijoje moters krūtys niekada nebuvo taip seksualizuojamos kaip dabar. Senovės Graikijoje ir Egipte tiek vyrai, tiek moterys dažnai vaikščiodavo apnuogintomis krūtinėmis. Viduramžių auditorijai taip pat nebuvo sunku žiūrėti į nuogą krūtį.
XIII–XIV amžiaus religiniai paveikslai, vaizduojantys mergelę Mariją, atvira krūtimi žindančią kūdikį Jėzų, skatino teologinę pedagogiką, kuri patvirtino simboliškai sakralią moters kūno funkciją. Bet XVI amžiuje krūtis prarado religinę galią ir tapo, anot Margaret R. Miles, pasaulietine krūtimi.
Šiais laikais pasaulietinės apnuogintos moters krūtys puikuojasi automobilių padangų, alaus, krepšinio ir net mėsainių reklamose. Demonstruoti putlias savo krūtis, besiveržiančias per iškirptę, taip pat yra socialinė norma, bet tik ne žindančioms moterims. Žmonės, viešumoje stebėdami apsinuoginusią žindyvę ir jos kūdikį, jaučia vidinius konfliktus, šį procesą prilygina beveik viešam šlapinimuisi ar tuštinimuisi.
2016 metais Joey Salads surengė socialinį eksperimentą „Sexy vs Breast Feeding in Public“, kuriame stebėjo praeivių reakcijas į moterį, ant suolelio sėdinčią itin atviromis krūtimis, ir moterį, žindančią kūdikį. Žinoma, žindyvė sulaukė pašaipų bei komentarų „disgusting“, o seksualusis modelis buvo maloniai nužiūrimas, nors abi moterys krūtis buvo apnuoginusios beveik tiek pat.