Langeliai – žiovulį kelianti mados sensacija
Kai į dangų tenka žiūrėti per grotas, tai – neromantiška. Tačiau iš esmės grotų piešinys yra tiesiog graži stačių ir gulsčių linijų sankirta, lydinti mus visą gyvenimą. Ypač jei tą piešinį pavadinsime langučių raštu ir susiesime su mada.
Kartais atrodo, kad mada be langučių būtų kaip viršininkas be sekretorės ar akrobatas be saugos diržo. O ką dar manyti? Tas printas nedingsta nei žiemą, nei vasarą, kasmet vadinamas aktualija ir varo į neviltį mados redaktores: jos turi kažkaip pateisinti, kodėl languotas audinys (buvęs pernai, užpernai ir per amžius) staiga tampa sezono sensacija. Net populiarieji dryželiai ir gėlės kelia mažiau problemų: jie bent jau lepūs, laukia kurortų ir vasaros, o žiemą mėgsta patinginiauti. Langučiai niekada neima atostogų, puikiai jaučiasi snieguose ir nesibaido tropinių karščių. Negana to, jie neturi lyties – vyrai į juos pretenduoja gal net labiau už moteris.
Šiemet lyg ir lengviau skelbti žinią apie niekur neišėjusių langučių grįžimą. Jų apstu visose kolekcijose, bet yra už ko kabintis: dizaineriai stengiasi paįvairinti įprastą raštą. „Chanel“, „Alexander McQueen“, „Hermes“, MSGM ir kiti naudoja tą patį piešinį, tik – įvairiais rakursais: tai paguldo, tai skersai pakreipia langučius, tai padidina jų tankį. „Burberry“, „Fendi“, „Sacai“ renkasi panašias spalvas, bet keičia langučių konfigūraciją. „Miu Miu“ ir „House of Holland“ tarp langučių įterpia kitų piešinių, „Balenciaga“ ir „Mary Katrantzou“ propaguoja skiautinių principą: sieja skirtingos kilmės ir skirtingo kolorito audinius. Kai kas langučius pablizgina, kai kas juos spaudžia ant skaidrių medžiagų ir pan.
Bet ne visi verčiasi per galvą: „Gucci“, „Marc Jacobs“ ir jau minėti „Burberry“ siūlo klasiką. Ir ne todėl, kad dabar madingas vintažas. Tiesiog klasika labiau atitinka langučių prigimtį: šis raštas, kaip joks kitas, turi istorinę atmintį. Kalbame ne apie tai, kad archeologai Egipte iškasė į languotą drobulę suvyniotą mumiją; mums nuo to nei šilta, nei šalta. Langučiai turbūt kiekvienam įsigėrę į kraują – per tėvus, senelius, prosenelius, jų tautinius kostiumus, lovatieses. O gal – per liūdnos Salomėjos Nėries portretą: tą garsųjį, kuriame ji vilki languotą suknelę.
Psichologai pratę vertinti raštus: anot jų, vieni traukia energingas ir veiklias damas, kiti – intelektuales, treti – romantikes. Spėkite, kam jie mėgina įpiršti languotus audinius? Geriau nesigilinti, nes jų mėgėjos gali pasijusti kaip konservatorės ir konformistės, kurioms svarbiausia sveiki nervai – stabilumas ir ramybė bet kokia kaina. Apie vyrus specialistai kalba gražiau: neva languotas vaikinas visada atrodo savas, su juo galima ne tik išlenkti bokalą, bet ir eiti į žvalgybą, nes langučiai yra jaukūs, taikūs, patikimi. Tikite? Na, gal kai pastarąjį kartą Vilnių buvo užtvindę škotų futbolo sirgaliai, jie buvo liūdna išimtis.
Aišku, psichologų vertinimai tėra žaidimas, neturintis nieko bendra su mada. Ir taip pat aišku, kad būtų gerai patikslinti, apie ką diskutuojama. Turtingoji lietuvių kalba langučius nuvertina: ją tenkina vienas žodis, taikomas įvairiausiems jų raštams. Kitur šitas printas turi daugybę pavadinimų ir visi jie – ne iš piršto laužti: kiekvienas langučių raštas mena savo istoriją, kitaip atrodo, kitaip veikia mūsų akis ir emocijas. Škotų tartano niekas nesupainiotų su amerikietišku bizonu (angl. buffalo), tauraus Velso princo – su plebėjiškais gingham ar vichy langučiais, margo madras – su dvisluoksniu pilkšvu glen check ir t. t. O kur dar kiti pavyzdžiai ir jų legendos...
Juk tereikia, kad kokia nors žvaigždė užsimanytų languoto megztuko, ir jis tampa mados istorijos puslapiu. Kai prieš daugiau nei šimtmetį „Pringle of Scotland“ panaudojo argailo (angl. argyle) raštą, o Vindzoro kunigaikštis Eduardas VIII pasirodė golfo aikštyne su tokiomis kojinėmis, jų populiarumas užgriuvo kaip sniego lavina. Argailu imta dekoruoti ir megztinius, sukneles, pirštines, rankines; šį raštą perėmė ekrano dievaitės. Čia net netinka būtasis laikas: rombais virtę kvadratai bus madingi ir 2018–2019 m. rudens bei žiemos sezoną...
1959 m. Brigitte Bardot tekėjo antrą kartą – už kolegos Jacques’o Charrier. Pastarasis nebuvo svajonių jaunikis, tad nuotaka nesivargino: per ceremoniją vilkėjo pigią medvilninę suknutę iš vichy audinio, marginto baltais ir rausvais langeliais. Kiekvienuose kaimo namuose galima buvo rasti panašaus piešinio užuolaidų ir staltiesių. Tačiau po aktorės vestuvių madingos prancūzaitės ir anglės nupirko 17 tūkstančių suknių a la Bardot. Būtų nupirkusios daugiau – deja, pritrūko siuvėjų visoms patenkinti...
Dizaineriams nesunku sugalvoti langučius, kurie atrodytų ultramodernūs ar kosminiai. Bet juos labiau traukia ne vieno sezono efektas, o tradicija. Nes trumpalaikių sensacijų buvo daug ir jos pasimiršo, o nemirtingi dalykai – kas kita. Antai Alexanderis McQueenas buvo genialus menininkas, galėjo parklupdyti visą pasaulį, bet ypatingomis progomis vilkėdavo ne savo fantastiškus drabužius, o niekuo neišsiskiriantį škotišką kiltą...
Tartanas languotų audinių reitinguose vis dar užima aukščiausią vietą. Dauguma mano, kad tai yra tokia kalėdinių spalvų vilna, iš kurios škotai siuva sijonus, o visi kiti – ką užsimano. Paklaida nėra didelė: taip, tartane dominuoja raudona ir žalia spalvos, nes kadaise jas buvo lengviausia išgauti iš gamtinių pigmentų. Kita kalba, kad škotui šis apibendrinimas labai nepatiktų. Jam kiltas yra ne bendras, o suasmenintas ženklas, rodantis, kokia jo kilmė, kokiai provincijai priklauso. Tai jo istorija, turinti net kruvinų momentų: daug šimtmečių škotų kariai kiltus dėvėjo karo laukuose. O kai po 1745 m. jakobitų sukilimo tartanas buvo uždraustas, langučių mėgėjams grėsė gana ekstremalios bausmės: niekada nebematyti žmonos, vaikų, uošvių ir net mirti, maža to, „būti palaidotam nekrikščioniškai, svetimoje šalyje“...
Keistas gyvenimo zigzagas – „Burberry“ XXI a. pradžioje irgi mėgino numarinti savo kultinį langučių raštą: juos taip užkniso plagiatai, kad atrodė geriau nukirsti šaką, ant kurios sėdi. Bet laikai pasikeitė, fizinės bausmės išnyko, gatvės prekeivių jokie draudimai netramdė. O turistas, už porą eurų įsigijęs netikrą berberį, net nenujautė, kad originalių languotų šalikų išvis nebėra. Tad mados namai netrukus kapituliavo: firminis (nuo 1924 m.) raštas vėl gyvas, ypač Christopherio Bailey pavasario–vasaros kolekcijoje.
Prie kultinių pavyzdžių reiktų priplakti ir labai neglamūrinius kaubojiškus marškinius, dekoruotus bizono raštais: juodais ir raudonais langais. XIX a. juos ėmė gaminti kompanija „Woolrich Woolen Mills“ ir tas negudrus flanelinis rūbas tapo kasdiene darbininkų apranga. O dabar jos sunku atsikratyti. Nes, viena vertus, kaubojiški marškiniai, perėję šimtus filmų, vis atsiduria kino mėgėjų spintose; kita vertus, juos vilki net vesternams abejingos žvaigždės. Be to, tas languotas audinys visada atrodė maištingas. Jį vertino hipiai, rokeriai, pankai, Kurtas Cobainas ir grandžo maniakai, riedlentininkai, hipsteriai ir pan. Kai seriale „Hazardo ketvertukas“ (2005 m.) herojė Deizė pasirodė su surištais po krūtine marškiniais, jie tapo dar ir seksualumo simboliu.
Dar vienas langučių įvaizdis – neišvengiamas ryšys su preppy stiliumi: prestižiniais koledžais ir gerų mergaičių uniformomis – jų megztukais, dekoruotais argailo raštais, ir languotais sijonais…
Vivienne Westwood didžiuojasi tuo, kad yra britė ir nevaldoma „pankų mamytė“, bet ji mėgsta drabužius iš konservatyvaus škotiško tartano. Kiekvienas renkasi savo kelią. Tad ir mes laisvalaikiu paburkime kortomis, kas yra įdomiau, smagiau, praktiškiau: domėtis sezono naujadarais ar įsižiūrėti į paveldą. Antra vertus, viena netrukdo kitam: ir tradicinėse būgnų ar kryžių kortose nesunku įžvelgti modernizuotą langučių raštą.