Lankomiausios MO muziejaus parodos fragmentai keliauja į Klaipėdą

MO Klaipėdoje/Organizatorių nuotr.
MO Klaipėdoje/Organizatorių nuotr.
Šaltinis: Žmonės
A
A

MO muziejaus paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“, pritraukusi daugiau nei 140 tūkst. lankytojų, tęsia savo istoriją. Dalis šios lankomiausios meno parodos vasarai keliasi prie jūros – į Klaipėdą, „Švyturys BHouse“.

Klaipėdoje bus eksponuojamos specialiai „Švyturys Bhouse“ erdvėms atrinktos ir pritaikytos parodos instaliacijos bei MO kolekcijos kūriniai. Parodą aplankyti ir 90-uosius prisiminti bus galima visą vasarą – ji veiks iki rugpjūčio 31 dienos.

„Galbūt dėl to, kad patys aludarystę laikome savotišku menu, stengiamės kiek galime palaikyti bet kokią kultūros raidą Lietuvoje. Norime paskatinti žmones domėtis menu bei suteikti galimybę džiaugtis talentingais menininkais, parodomis, kultūriniais renginiais ir už sostinės ribų. Šią daryklą Klaipėdoje stengėmės kurti ne tik kaip vietinį pramogų bei pramonės, bet ir kultūros švyturį. Todėl labai džiaugiamės ir didžiuojamės galėdami čia priimti tokius svečius, kokių sulaukėme šiandien“, – į parodos atidarymą atvykusius MO muziejaus įkūrėjus ir svečius sveikino „Švyturys-Utenos Alus“ vadovas Rolandas Viršilas.

„Jau praėjusiais metais, kai pirmą kartą išvežėme Algimanto Kunčiaus fotografijų parodą į Klaipėdą, žinojome, kad ir kitąmet tai pakartosime. Po stulbinančio parodos „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ pasisekimo Vilniuje, net nekilo abejonių, kad dalis jos vasarą turi būti čia. Ši paroda žadina įvairius jausmus. Norime, kad klaipėdiečiai ar vasarą poilsiaujantys Klaipėdoje taip pat galėtų prisiminti, apmąstyti ir įsikvėpti“, – atidarymo renginyje kalbėjo Viktoras Butkus, MO muziejaus steigėjas.

Viktoras Butkus, Danguole Butkienė ir Rolandas Viršilas/Organizatorių nuotr.
Viktoras Butkus, Danguole Butkienė ir Rolandas Viršilas/Organizatorių nuotr.

Pasak MO muziejaus atstovų, ši paroda Klaipėdoje yra ilgalaikės MO muziejaus ir didžiojo rėmėjo „Švyturys-Utenos Alus“ partnerystės rezultatas. MO muziejaus atstovai džiaugiasi, kad partnerystę pavyko išsaugoti net ir Covid-19 pandemijos sukelto sunkmečio metu, kada kultūros sektorius patiria milžiniškų nuostolių.    

Nostalgija ir prisiminimai

Nostalgija ir prisiminimai – didelė galia, kuri leidžia permąstyti ne tik istoriją, bet ir šiandieną. Taigi MO muziejaus parodos kuratoriai bandė aptikti 90-iesiems būdingus reiškinius ir juos iliustruoti kasdienybės daiktais bei pasakojimo temą komentuojančiais meno kūriniais. Dalijimasis prisiminimais buvo parodos kūrimo pradžia. O prisimindami 90-uosius, kuratoriai teigia supratę, kokie skirtingi ir įvairūs jie buvo.

Parodoje „MO Klaipėdoje. 90-ųjų DNR“ bus galima aptikti ir atrasti žinomus reiškinius, netgi atpažinti to laikotarpio savotiškus personažus-tipažus. O be legendinės kiosko instaliacijos „Švyturys BHouse“ taip pat bus galima pamatyti ir tai, kaip 90-aisiais atrodė „Netflix“.

„Norėdami suprasti save šiandien, turime permąstyti, kokie buvome anksčiau. 90-ieji buvo margas laikas, todėl parodoje žvelgėme ne į meno procesus, bet nagrinėjome patį laikotarpį. Taigi ir parodos Klaipėdoje lankytojai galės atpažinti reiškinius, prisiminti save 90-aisiais, o galbūt netgi naujai atrasti tą dešimtmetį“, – pasakoja Miglė Survilaitė, parodos kuratorė.

 

MO Klaipėdoje/Organizatorių nuotr.
MO Klaipėdoje/Organizatorių nuotr.

90-ieji didelių lūžių ir pokyčių metas

90-ųjų stilius šiandien visame pasaulyje vėl populiarus, bet mums tas dešimtmetis svarbus ne tik kaip mada. Tai pirmieji mūsų atkurtos Respublikos metai. Žvelgdami į juos iš dabarties vieni jaučia nostalgiją, kiti gal net nenori ano laiko prisiminti. Visgi 90-ieji – didelių lūžių ir pokyčių dešimtmetis. Tai ne vien šalies, bet mūsų pačių naujų istorijų pradžia: radikaliai keitėsi žmonių situacijos, statusai ir vėrėsi naujos galimybės ar rizikos.

Iškovota laisvė užplūdo su rinkos taisyklėmis, pilkumą ėmė keisti spalvinga pasiūla. Kiekvienas ėmė kovoti už savo vietą po saule. Iš unifikuotos masės ėmė rastis naujos rūšys. O norėdamos išlikti, jos turėjo užkariauti erdves, diegti savas taisykles, burtis į tinklus ir kurti savo tapatybę.

„Švyturys Brewery“ alaus daryklos Inovacijų vadovas Mažvydas Matukas pasakoja, kad devintasis dešimtmetis buvo neeilinis laikotarpis ir aludarystėje, sukūręs pamatą dabartinėms alaus kultūros tradicijoms.

„Atgavus nepriklausomybę, ir alaus bravorai staiga atgavo laisvę virti kokybišką alų, puoselėti naują lietuvišką alaus meistrystę. Antroje devintojo dešimtmečio pusėje subrendo ne vienas alus, kuriuo jau galėjome didžiuotis ir girtis svečiose šalyse. Atsirado ir puikių barų, restoranų, kurie atkūrė istorinę Lietuvos alaus kultūros svarbą, pamintą okupacijos laikotarpiu. Su šiais pasiekimais mūsų alaus meistrystė ir kultūra įgavo pagreitį ir leido stebėti tikrą skonių revoliuciją Lietuvoje“, – tvirtina M. Matukas. 

 

MO Klaipėdoje/Organizatorių nuotr.
MO Klaipėdoje/Organizatorių nuotr.

90-uosius pažinti padės ir specialus e. gidas

90-uosius pažinti giliau ar sužinoti daugiau padės specialus MO muziejaus komandos parodai Klaipėdoje paruoštas e. gidas. Tai lengvas ir paprastas būdas savo telefone išgirsti kiekvieno parodos kūrinio ir eksponato istorijas. 

Kūrinius parodai Klaipėdoje atrinko MO muziejaus kuratorė Deima Žuklytė-Gasperaitienė, o parodos Klaipėdoje koordinatorė – Raminta Masiulytė.

Paroda „MO Klaipėdoje. 90-ųjų DNR” veiks visą vasarą – iki rugpjūčio 31 d. Švyturys BHouse, Kūlių vartų g. 7, Klaipėda.

Parodos MO muziejuje „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ kuratoriai: kultūros analitikas Vaidas Jauniškis, rašytojas ir literatūrologas Rimantas Kmita, kultūros istorikai Aurimas Švedas ir Tomas Vaiseta, MO muziejaus kuratorė Miglė Survilaitė, nostalgijos tyrėjas Mantas Pelakauskas, scenografė-architektė Renata Valčik, architektas Joris Šykovas.

MO muziejus / Organizatorių nuotr.
MO muziejus / Organizatorių nuotr.

Apie MO

MO muziejus, kurio pastatą suprojektavo pasaulyje garsus architektas Daniel Libeskind, duris atvėrė 2018 m. spalio 18 d. Iki atidarymo MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva, beveik dešimtmetį veikė kaip muziejus be sienų. Jame sukauptą daugiau nei 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Nuo MO muziejaus atidarymo (2018 m. spalio 18 d.) iki 2019 m. pabaigos MO apsilankė daugiau nei 300 000 žmonių.

MO muziejus – gero laisvalaikio vieta, pasakojanti istorijas apie mus. Čia užsukti kviečia parodos, kinas, edukaciniai užsiėmimai, koncertai ir kiti renginiai, skirti įvairioms amžiaus grupėms. Vienas iš MO tikslų yra burti aktyvią bendruomenę – MOdernistus – kurie palaiko MO idėją ir padeda kurti naująjį muziejų drauge.