Lapinskų vestuvės įžiebė diskusiją – prabilo apie pavojus: „Gali užkrėsti šita bacila“

Šį savaitgalį įvyks 20 metų kalėjusio ir praėjusių metų sausį į laisvę išėjusio „Lapinų“ grupuotės vadeivos Laimono Lapinsko ir grožio specialistės Alionos Lapinskienės vestuvės. Vyrui išėjus iš įkalinimo įstaigos, pora viešojoje erdvėje aktyviai dalijasi savo gyvenimo akimirkomis, o ir apie artėjančias vedybas pranešė viešai.

15min/Žmonės.lt redakcija priėmė sprendimą nerengti reportažo iš vestuvių, nes tokie gyvenimo būdo tekstai kurtų įspūdį apie nusikalstamo pasaulio žmonių herojizavimą.

Seka 20 tūkstančių žmonių

Ekspertai sutaria – viešindami savo „blizgantį“ asmeninį gyvenimą ir rinkdami sekėjus socialiniuose tinkluose, nusikaltėliai dažnai siekia pasireklamuoti ir parodyti savo gyvenimo būdą kaip patrauklų.

„Žmonės yra smalsūs ir jiems įdomu įvairūs reiškiniai, renginiai, ypač susiję su mafijinėmis struktūromis – tai jau klasika. Ne visi, bet dalis žmonių smalsauja“, – portalui Žmonės.lt sakė buvęs Lietuvos policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius.

Laimonas Lapinskas socialiniame tinkle „Facebook“ turi daugiau nei 20 tūkstančių sekėjų.

Žmonės.lt kalbintas V.Grigaravičius sakė, kad konkrečių nusikalstamo pasaulio figūrų sekimas, kaip ir domėjimasis „tikrų nusikaltimų“ žanru (angl. true crime – red.past.), gali būti nekaltas hobis, tačiau visada egzistuoja rizika susigundyti tokiame turinyje propaguojamu gyvenimo būdu ir žinomumu.

„Kaip visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje žmonės domisi iš smalsumo – jie skaito knygas, žiūri filmus. Bet yra dalis tokių, kuriuos užkrečia šita bacila ir jie irgi pasirenka tokį (nusikaltėlio) kelią“, – teigė V.Grigaravičius.

Visa reklama – gera reklama?

Pasak pareigūno, nors žmonėms įdomu skaityti apie įvairių nusikalstamo pasaulio personų gyvenimą, jų asmeninių renginių nušvietimas jiems yra reklama – ir tai greitai gali tapti pavojinga.

„Tokiu būdu jie gali patraukti ir naujų žmonių į savo grupuotes. Tai rodo ne tik jų žiaurius darbus, bet ir tarsi romantiką, gražius renginius – kad jie moka ne tik žudyti, reketuoti, bet ir švęsti. Ir dar kaip švęsti – su dideliais pinigais ir panašiai.

Jei paimtume Daktarų grupuotę, apie vietiniai žmonės apie juos žinojo, bet Lietuvos visuomenė nežinojo, kol nepradėjo rašyti žiniasklaida. Lygiai taip pat „Vilniaus brigada“ ir kitos grupuotės.

Pradėjo rašyti interviu apie juos, žiūrėk – ir pradėjo autoritetas kilti“, – kalbėjo V.Grigaravičius.

Pareigūnas pridūrė manantis, kad riba tarp situacijos nušvietimo ir grupuotės romantizavimo yra nepaprastai plona: „Jei apie kažkurią grupuotę imama rašyti straipsnius, jie pamažu imami herojizuoti tokiu būdu. Ir nesvarbu, kad straipsnis yra neigiamas, vis tiek tai yra reklama. Tokiu būdu juos kaip ir pakelia į aukštesnį lygį.“

Buvęs generalinis komisaras teigė, kad nusikaltėlių dalijimasis savo gyvenimo akimirkomis – toli gražu nieko naujo. Visuomenės dėmesį ir žiniasklaidą savo gyvenimo būdo skleidimui pasitelkė ir legendinis mafijos bosas Al Capone, tą darė ir XX a. 10 dešimtmetyje Lietuvoje siautėjusios grupuotės.

„Savo laiku mes esame stebėję reiškinį, kai vienas žurnalistas bendravo su grupuotės lyderiu. Jis savo sukurtą tekstą duodavo paskaityti tam lyderiui, o šis kažką išbraukdavo, kažką liepdavo prirašyti. Tas straipsnis išeidavo į viešumą teigiamas“, – sakė pašnekovas.

Prašo atsakingumo

V.Grigaravičius pabrėžė, kad organizuoto nusikalstamumo nariai žinomumo siekia dėl kelių priežasčių – tai įtaka ne vien aukoms, bet ir konkurentams bei aplinkiniams.

„Jų siekis tapti žinomais yra dėl kelių priežasčių. Vienas dalykas – dėl konkurentų: jei apie juos rašo, tai jie už konkurentus jaučiasi visa galva aukštesni. Dėl verslininkų, kuriuos jie reketuoja. Išgarsėję jie jaučiasi, kad jiems jūra iki kelių ir jie yra nebaudžiami.

Ir kitas dalykas yra jaunimas, kuris į juos pasižiūri ir paskui nutaria sekti jų pėdomis, jungtis į tas gaujas“, – įsitikinęs V.Grigaravičius.

Buvęs generalinis komisaras prisiminė ir atvejį, kai per didelis viešumas vos stipriai nepakenkė pareigūnų operacijai.

„Aš savo tarnyboje prisimenu atvejį, kai Mažeikiuose buvo nužudytas Gedeminas Kiesus (tuometinis „Mažeikių naftos“ vadovas), jo sūnus ir vairuotojas. Išvažiavo, pasiėmė sūnų grįžusį iš Anglijos ir dingo.

Buvome jau suradę siūlo galą ir skambina man žurnalistas, prašydamas įtariamųjų nuotraukų. Prašiau būti žmogumi, nes sugadins operaciją. Jis po manęs kreipėsi į gGneralinės prokuratūros prokurorą, tas irgi atsakė neigiamai.

Kitą dieną išėjo straipsnis, kad jau mes sulaikinėjame žmones, ir įdėtos mūsų nuotraukos. Galėjo sugadinti operaciją, įtariamieji galėjo į užsienį išvykti ar nužudyti bendrininką. Žurnalistų atsakomybė yra didžiulė“, – įsitikinęs V.Grigaravičius.

Tiesa, jis kartais mato ir šviesą tunelio gale – pasak pašnekovo, egzistuoja ir ne viena situacija, kai kalėjimą palikęs praeityje aktyvus nusikalstamos grupuotės narys visiškai pakeičia savo gyvenimą ir tampa geru pavyzdžiu visuomenei.

„Aš žinau ne vieną žmogų, kuris yra buvęs organizuotų grupuočių narys ir išėjęs iš kalėjimo kas verslu užsiėmė, kas išvažiavo į užsienį dirbti. Su kai kuriais dar dabar bendrauju. Grįžo į normalų gyvenimą, nutraukė saitus su nusikalstamumu. Ne visi, deja, bet tokių tikrai yra“, – patikino V.Grigaravičius.

„Norisi pasišildyti pripažinimo šviesoje“

Tuo metu kriminologas Gintautas Sakalauskas portalui Žmonės.lt sakė, kad tai, kaip visuomenėje ir žiniasklaidoje atspindimi nusikaltimus įvykdę žmonės, dažnai priklauso nuo jų įvykdyto nusikaltimo lygio.

„Būna visokių smulkių nusikaltimų, o čia (Lapinsko atveju) mes turime organizuotą nusikalstamumą.

Yra daug žmonių, kurie buvo teisti ir dabar užsiima, tarkim politika, yra žvaigždės, gyvena viešą gyvenimą.

Žiniasklaida rašo apie tai, kas žmonėms yra įdomu. O teisiniai dalykai nebūtinai yra pirmoje vietoje. Per daug nesmerkčiau žiniasklaidos ir tų žmonių, kuriems įdomu tokie dalykai“, – visgi pridūrė pašnekovas.

Pasak kriminologo, visuomenę dažnai žavi nusikaltėlių gebėjimas praturtėti, pasiekti tam tikro statuso – ir tą padaryti ne visada legaliais būdais.

Tiesa, G.Sakalauskas mano, kad ne kiekvienam nusikaltėliui pavyktų pasiekti tokią „šlovę“, kaip kai kuriems praeities grupuočių vadeivoms. O sekėjus ir dėmesį prie jų dažnai vis stipriau traukia ne kas kita, o jų jau sukauptas pripažinimas ir statusas.

„Yra visokių nusikaltėlių, kurie gal ir neturi tiek sekėjų, su kai kuriais iš jų raginama susidoroti, juos sudeginti vidury Lukiškių aikštės. O kai kurie, matyt, kažkokiais būdais patraukia žmonių dėmesį, gauna pripažinimą, ir kitiems norisi to pripažinimo šviesoje pasišildyti, nepaisant to, kokiais būdais tai buvo pasiekta“, – svarstė jis.

Bereikalingas smalsumas?

Praėjusiais metais į laisvę paleisto „Lapinų“ grupuotės vadeivos žmona Aliona – puikiai žinoma iš Lietuvos žiniasklaidos ir socialinių tinklų. Moteris sostinėje turi grožio saloną, ji kviečiama filmuotis ir pramoginėse televizijos laidose, kuriose yra pristatoma kaip minėto nusikaltėlio mylimoji.

Anot žinomo kriminologo, nors visuomenė turi teisę žinoti, kokie ir su kokiais asmenimis susiję žmonės gyvena tarp jų, jis mato aiškią ribą ir informacijos apie nusikaltėlių artimuosius skleidime.

„Žmogus turi teisę į privatumą, ir kol tos ribos nėra peržengiamos, gal viskas ir yra gerai. Yra labai graži Europos Tarybos rekomendacija, apsaugoti žmogų nuo bereikalingo smalsumo. Klausimas visada yra, kiek tie dalykai reikšmingi visuomenei, o kiek tai bereikalingas smalsumas“, – portalui Žmonės.lt kalbėjo G.Sakalauskas.

O ar būna atvejų, kada nušviesti buvusio nusikaltėlio gyvenimą yra svarbu? G.Sakalauskas mano, kad taip – kai kurie žmonės po bausmės atlikimo persvarsto savo veiksmus ir pasikeičia.

„Matyčiau ribą tarp žmogaus nusikaltimo, bausmės bei jos atlikimo, ir gyvenimo po bausmės su teise integruotis atgal į visuomenę. Kiekvienas žmogus turi teisę į integraciją ir teisę į gyvenimą visuomenėje.

Jeigu žmogus bausmę atliko ir viskas yra normaliai, jeigu bausmė jam padarė teigiamą poveikį, galima tikėtis, kad jis gali gyventi visuomenėje kaip ir visi kiti.

Tada klausimas, ar etiška po bausmės atlikimo visą gyvenimą žmogui prikaišioti, kad jis padarė tą nusikaltimą“, – svarstė pašnekovas.

Pataria saugoti paauglius

Kriminologas sakė nesantis kategoriškai įsitikinęs, kad nusikalstamo pasaulio veikėjų populiarumas socialiniuose tinkluose daro plačią įtaką žmonių norui patiems imtis nelegalių veiksmų – tokios strategijos grupuotės šiais laikais dažnai nesiima.

Tačiau G.Sakalauskas teigė, jog paauglius saugoti nuo to vis tiek būtina – ir tą turi daryti jų artimiausias ratas.

„Paaugliai visada ieško autoritetų. Tai mūsų vertinimu gali būti pozityvūs ar negatyvūs autoritetai. Tas žmogus gali būti stiprus, turtingas, įdomus, nesvarbu, legalia ar nelegalia prasme.

Paauglių gyvenimas dažniausiai nesiklosto kaip jų autoritetų, kas tai bebūtų. Tai labiau priklauso nuo auklėjimo, socialinės aplinkos, autoritetų, esančių jų artimoje aplinkoje“, – portalui Žmonės.lt aiškino Gintautas Sakalauskas.

20 metų už grotų

L.Lapinskas, pravarde „Lopas“, ne kartą bandė išeiti į laisvę anksčiau laiko, tačiau institucijos jo prašymus atmesdavo. Vis dėlto, pernai 20 metų įkalinimo bausmės laikas ištiksėjo.

„Informuojame, kad jūsų minimas asmuo visiškai atlikęs bausmę paleistas šiandien“, – 2025 metų sausio 17 dieną15min sakė Kalėjimų tarnybos atstovė Virginija Vervečkaitė.

Už įvairius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus teistas L.Lapinskas sulaikytas 2005-aisiais, o teismo verdiktą išgirdo po trejų metų.

Jis pripažintas kaltu dėl nužudymo, pasikėsinimo nužudyti, nusikalstamo susivienijimo organizavimo, taip pat kelių asmenų kūno sužalojimo, kankinimo, viešosios tvarkos pažeidimo viename sostinės klube, didelio kiekio narkotikų platinimo, turto prievartavimo.

Prokuratūra siekė vyrą įkalinti iki gyvos galvos.

Nuosprendžiu konfiskuotas nuteistojo turtas – 58 tūkst. 860 litų (daugiau nei 17 tūkst. eurų).

Kas tie „Lapinai“?

L.Lapinskas vadovavo gaujai, kuri vertėsi turto prievartavimu bei savavaldžiavimu, išsinuomotuose butuose bei garažuose laikė bei platino didelius kiekius narkotinių medžiagų – heroiną, kanapių dervą, metamfetaminą.

Grupuotė taip pat neteisėtai įgijo ir laikė įvairaus kalibro šautuvus, pistoletus bei sprogstamąsias medžiagas. Šiai grupuotei buvo inkriminuotos dvi žmogžudystės.

„Lapinų“ pagrindiniu vadeiva yra įvardijamas Justas Belousovas, kuris sėkmingai pasislėpė nuo teisėsaugos – būtent už gudrumą ir sugebėjimą neįkliūti vyras pelnė „Lapino“ pravardę, nuo kurios ir kilo visos grupuotės pavadinimas.