Lapkričio mėnesio „Laimės“ herojė Jolita Vaitkutė prakalbo apie bipolinį sutrikimą: „Nenoriu sugriūti. Taip jau buvo ne kartą“
23-ejų menininkė Jolita Vaitkutė – jauniausia žurnalo „Laimė“ viršelio herojė. Tačiau beveik per dešimtmetį ji sukūrė daugybę nestandartinių piešinių ir instaliacijų, o kūrybiškumas, regis, liejasi per kraštus. Atvirame pokalbyje Jolita pasakoja ne tik apie tai, kaip viską spėja, bet ir apie savo ligą.
Ji prisipažįsta, kad būti laisvai menininkei ne visuomet lengva, bet ji pati pasirinko tokį kelią. Beje, dirbti numerio herojė pradėjo dar mokydamasi mokykloje – užsidirbo kurdama marškinėlius, o jau dešimtoje klasėje davė pirmąjį interviu.
„Prieš pat abitūros egzaminus susiradau darbą reklamos agentūroje, vos baigusi mokyklą ten dirbau su dviem menininkais – piešėme, kūrėme animacinius filmukus. O paskui atsidūriau labai nykiame darbe, pradedant tamsiu kabinetu su vienu langeliu, baigiant žandaraujančiu bosu, kuriam neįtikdavau, jei kelias minutes pavėluodavau. Taigi nusprendžiau: darysiu viską, kad turėčiau autonomiją. Taip, dirbti sau yra ir didesnė atsakomybė, ir rizika, bet tai lengvesnis kelias, nei dirbti, ko nekenti. Yra žmonių, kurie kasdien eina į nemėgstamą darbą ir tai daro daugybę metų – jaučiu jiems pagarbą: KAIP jie ištveria?“
Be to, kūryboje ją labiausiai motyvuoja ne pinigai, o idėja ir jos prasmė.
„Aš turbūt iškrintu iš tipiškų menininkų rėmų. Iš tų, kurie baigę akademijas sėdi nelaimingi, kenčia, nenori pažinti už savo sienų esančio pasaulio ir dejuoja, kad nesiseka. Jei noriu kurti, turiu jaustis laiminga. Manau, kad esu stebėtoja, – iš to juk ir gimsta kūryba“, – sako viršelio herojė J. Vaitkutė.
Ir kurdama, ir gyvendama Jolita nešvaisto laiko. 23-ejų kiti tik pradeda susivokti, ko nori iš gyvenimo, o per tą laiką J. Vaitkutė įgyvendino daugybę projektų (ką tik grįžo iš Los Andželo), spėjo susituokti su 15 metų vyresniu prodiuseriu, komunikacijos specialistu Silvestru Dikčiumi...
„Aš mėgstu iškristi iš konteksto. Nesijaučiu blogai, kad viskas vyksta, kitų supratimu, greitai. Manau, kad dar turėsiu daug įvairių patirčių ir galbūt įvairių užsiėmimų, gal net nebūsiu menininkė, o pavyzdžiui, politikė ar rašytoja. Tik žinau, kad esu pasiryžusi savo gyvenimą viena ar kita forma skirti kūrybai“, – interviu tikina J. Vaitkutė.
Vis dėlto įgyvendindama savo sumanymus, Jolita turi būti budri ir nepervargti.
„Nenoriu sugriūti. Taip jau buvo ne kartą. Sergu bipoliniu sutrikimu, taigi savo būseną turiu nuolat stebėti: šiandien gerai ir galiu daug nuveikti, bet nežinia, ar taip bus rytoj. Negaliu nemiegoti naktimis ir dirbti iki išsekimo, be to, manau, kad kūrybiškumo raktas – sąmoningumas.“
Daugiau apie tai, kaip pavyksta prisijaukinti nuotaikos sutrikimus ir kas padeda išlikti kūrybingai ir „nesugriūti“, Jolitos Vaitkutės interviu lapkričio mėnesio žurnale „Laimė“.
Numeryje nemažai dėmesio skiriama ir streso temai: ar įmanoma dirbti ir gyventi be streso, kaip valdyti šią būseną (apie ją gali pasufleruoti net mūsų balsas – labai įdomus Dovilės Štuikienės pokalbis apie mūsų balso galimybes su aktore, Lietuvos rusų dramos teatro vadove ir balso technikos mokytoja Olga Polevikova).
Kad net vestuvės gali praeiti be streso, liudija pagaliau vedęs rubrikos „Velniškai slaptai“ autorius Daumantas Mikučionis. „Laimei“ jis padovanojo keletą vestuvinių nuotraukų ir detaliai aprašė, kas vyksta vedančio vyro galvoje.
Padėti pasijusti žvalesniems ir pastiprinti imunitetą galbūt padėtų net populiarusis fermentuotos arbatos gėrimas kombučia, straipsnyje „Kombučia: mada ar nauda?“ svarsto žurnalistė Faustina Bružaitė. Ji apklausė specialistus ir tuos, kurie šį gėrimą ne tik išbandė, bet ir nusprendė gaminti patys. Daugiau geros nuotaikos receptų – žurnale.
Prekybos vietose nauja „Laimė“ – nuo spalio 21 dienos. Tikrai padės lapkritį išgyventi ramiai ir be streso.