Beprotiškai daug – pusė amžiaus scenoje...
Kai mano kūrybos vakaro vedėjas pasakė, kad vien „Domino“ teatre suvaidinau virš tūkstančio keturių šimtų spektaklių, pati išsižiojau. O kiek dar kituose teatruose dirbta, nes nuo pirmo kurso buvau scenoje, per gastroles šimtus kartų apvažiuota visa Lietuva ir pusė pasaulio.
Nuo mažens buvau tas vaikas, kuris dalyvaudavo visuose darželio ir mokyklos pasirodymuose, dainuodavo ir deklamuodavo eilėraščius. Paaugusi dainavau vokaliniame mergaičių ansamblyje – ten pamilau klasikinę muziką. Ir nuo kokios penktos ar šeštos klasės rimtai ruošiausi būti operos dainininkė. Aštuntoje klasėje tėvai net pianiną nupirko. Dabar instrumentas pas sūnų – juo grojo mokydamasis Balio Dvariono muzikos mokykloje.
O kada atsirado aktorinis?
Prieš stojamuosius nuėjau į parengiamąsias vokalo studijas. Režisierius Juozas Gustaitis, jau tada solidaus amžiaus, mums vedė aktorinio meistriškumo pamokas. Jis net kelis kartus paklausė: „Ar nenorite stoti į aktorinį?“ Buvau nusiteikusi dainuoti, nors, tiesą sakant, vaidinti labai patiko... Pasijutau maloniai, kad jis tai pastebėjo, tačiau aktorystė atrodė kažkas nepasiekiamo. Dvejus metus konservatorijoje lankiusi Solinio dainavimo katedros parengiamuosius kursus, visgi dokumentus padaviau... į aktorinį.