Laura – apie maudynes laidojimo vietoje ir gyvenimą Zambijoje: „Ten mušti darbuotoją normalu“

Iki tol 44 šalis apkeliavusi ir nuo 19 metų Lietuvoje negyvenusi moteris po koronaviruso pandemijos sugrįžo į gimtinę. Čia dirbo viename populiariausių sostinės restoranų, organizavo renginius ir užsiėmė pramogine jo veikla. Netrukus nusprendusi, kad patogus gyvenimas neskatina jos asmenybės augimo, Laura sugalvojo, kad nori studijuoti ir kuo toliau nuo Lietuvos, rašoma LNK televizijos pranešime spaudai.

„Atsidariau kompiuterį, įvedžiau tarptautiniai universitetai ir pirmąjį išmetė Zambijoje, jį ir pasirinkau“, – laidoje „Bus Visko“ pasakojo Laura.

Moteris pripažino – kai gyvenime pasiekia ribą, kai jaučia, kad toliau nebeauga ir netobulėja, nieko nelaukusi viską keičia iš esmės. Tačiau tokį iššūkį sau išsikelti galėtų ne kiekvienas.

Laura yra keliautoja iš prigimties. Moteris vos baigusi mokyklą ir įstojusi į inžinerijos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete viską metė dėl meilės ir paskui tuometinį sužadėtinį išvyko gyventi į Šiaurės Norvegiją. Tąkart Lauros neišgąsdino nei poliarinės naktys, nei darbas žuvų fabrike.

Deja, meilei nebuvo lemta tęstis ilgai. Su mylimuoju pasukusi skirtingais keliais, Laura sugalvojo leistis į jos gyvenimą pakeitusią kelionę aplink Aziją, kur per metus jauna moteris patyrė tiek, kiek kiti per visą gyvenimą nepatiria.

Pirmiausia ji aplankė Šri Lanką, iš ten leidosi į savaitgalį trukusias svajonių atostogas Maldyvuose, po kurių pakėlė sparnus į Indiją. Būtent šioje šalyje ir prasidėjo tikrieji nuotykiai.

„Aš esu iš tų žmonių, kur mane nustebinti yra labai sunku. Tikrai nebijau nei skurdo, nei nešvaros, nieko, bet atsidūrus Indijoje pirmas dvi savaites norėjosi verkti“, – atviravo pašnekovė LNK laidoje.

Savo kelionę Laura pradėjo su dar dviem draugais, pradžioje nei vienas jų biudžeto neskaičiavo, sutikti patyrę keliautojai net juokaudavo, kad merginos taip ilgai netemps, tačiau po kelių mėnesių situacija pasikeitė. Nuotykių troškulio vedinos merginos ne kartą priėmė keisčiausius sprendimus, nakvynes prabangiuose viešbučiuose keitė miegas pakaitomis autobusų stotyje, o lėktuvus – kelionės autostopu, autobusais bei traukiniais.

Pradžioje jos rinkosi tik pirmos klasės bilietus, tačiau kartą nusprendė ryžtis 27 valandų kelionei per pusę Indijos pigiausiame vietinių vagone.

„Taip atsitiko, kad atsidūrėme vienoje kupė su vištomis ir lyg to būtų maža, visos kelionės metu turėjome dalintis vieną vietą trise“, – kelionės iššūkiais dalinosi moteris.

Bene didžiausią įspūdį lietuvei paliko mirties miestas Varanasis. Ten moteris išdrįso maudytis šventa laikomoje Gango upėje, kurioje laidojami kūdikiai, nėščiosios bei gyvūnai. Per 11 mėnesių Laura apkeliavo 9 šalis, motoroleriu apvažiavo visą Vietnamo pakrantę, pamatė Tailandą bei Laosą.

Grįžusi į Norvegiją, Laura nusprendė, kad nori išbandyti gyvenimą didmiestyje, todėl išsikraustė į Londoną, o prasidėjus pandemijai, sugrįžo namo.

Jau metus Zambijoje viešbučių bei restoranų vadybą studijuojanti moteris ne tik mėgaujasi pasakiškai gražia gamta, bet ir dirba. Laura kurį laiką vadovavo keliautojų hosteliui, susidraugavo su sostinės mero padėjėja ir tapo jos asistente. Laura atskleidė vakariečiams sunkiai protu suvokiamą darbo kultūrą Zambijoje.

„Darbuotojai klaupiasi ant kelių prieš mane, o pakelti ranką darbdaviui yra labai normalus dalykas“, – kultūriniais skirtumais Laura dalijosi „Bus visko“ laidoje.

Lietuvė pasakojo, kad slapta draugaudavo su savo darbuotojais ir netgi jiems nešdavo maistą, tačiau prie darbdavių turėjo vaidinti griežtą. Beje, sunkiausia moteriai buvo stebėti, kai viešbučio savininkė pradėjo mušti virtuvės šefę dėl to, kad ši nesugirdė vitaminų jos šuniukams. Tačiau, pasak Lauros, Zambijoje tai labai normalus dalykas.

„Bus Visko“ – antradienį 20;00 val. per LNK.