Laura Asadauskaitė apie globojamą mergaitę: „Kiekvienas turime pasistengti padėti tiems, kam likimas nebuvo dosnus“
Lietuvos penkiakovininkė Laura Asadauskaitė – smulkutė, vos vieno metro šešiasdešimt centimetrų ūgio sportininkė, tačiau jos medalių kolekcijos gali pavydėti bet kuris stiprus ir augalotas vyras. 11 aukso ir daugybė kitų spalvų medalių, iškovotų Europos ir pasaulio čempionatuose bei Olimpinėse žaidynėse guli saugiai sudėti sportininkės šeimos namuose, kur didžiausią įkvėpimą suteikia L. Asadauskaitės ir jos vyro, praeityje taip pat garsaus penkiakovininko, o dabar trenerio Andrejaus Zadneprovskio dukrai Adrianai. 9-erių mergaitė, kaip kažkada ir jos mama, lanko plaukimo treniruotes ir jau yra laimėjusi ne vieną medalį.
„Mano treniruočių grafikas be galo intensyvus – prieš aštuonias jau būnu žirgyne, paskui bėgu, plaukiu, šaudau, o vakare po fechtavimo grįžtu namo ir dar šiek tiek pasitreniruoju. Ir taip – šešias dienas per savaitę. Skamba beprotiškai, bet, norint siekti aukščiausių rezultatų, kitaip tiesiog negalima. Žinoma, dėl to labiausiai kenčia Adriana. Kartais ji guodžiasi močiutei, kad norėtų, jog aš pagaliau pakeisčiau darbą. Girdint tai suspaudžia širdį, bet viską mesti nebūtų tinkama išeitis. Ar būčiau laiminga dirbdama nuo 9 iki 17? Tikrai ne. Tad ir šeima nebūtų laiminga“, – duodama interviu „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Gyvenimas“ kūrėjams širdį atvėrė L. Asadauskaitė.
Žvelgdami į visada besišypsančią, puikiai nusiteikusią L. Asadauskaitę žmonės neįtaria, kaip sunkiai jai atsieina kiekvienas medalis. Dar mažiau žino ir kitą faktą: nepaisydama beprotiško gyvenimo tempo, prieš keletą metų sportininkė su vyru nusprendė globoti vaikų namuose augusią mergaitę.
„Sandrą sutikome vieno apsilankymo vaikų globos namuose metu. Ji iškart mums krito į širdį. Netrukus pastebėjome, kad mergaitė labai sportiška, talentinga ir užsispyrusi. Tai – čempioniškos savybės, tad su Andrejumi ėmėme rūpintis ne tik pačia Sandra, bet ir jos ateitimi. Manau, kiekvienas turėtume bent pasistengti padėti tiems, kam likimas nebuvo dosnus“, – įsitikinusi tituluota sportininkė.