Laura Asadauskaitė olimpiniame pusfinalyje patyrė dramą: „Mąsčiau – taip negali būti“
Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė pateko į netikėtai aršias lenktynes pusfinalyje, kai prieš paskutinę šaudymo seriją bėgo kupina nerimo, jog neprasiverš į olimpinį finalą. Tačiau 40-metė tituluota penkiakovininkė sugebėjo aplenkti dvi varžoves, kai labiausiai to reikėjo.
Tai turėjo būti rami diena ofise, ir dar nuostabaus grožio.
Šiuolaikinės penkiakovės varžybose didingoje atviroje arenoje Versalio rūmų fone Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė po keturių rungčių rikiavosi dvylikta prieš paskutinę pusfinalio rungtį – šaudymą ir bėgimą.
Ji žinojo, kad pasidarbuoti reikės, nes iš 18-os A pusfinalio dalyvių į finalą pateks devynios.
2012 metų Londono olimpinė čempionė ir 2021 m. Tokijo sidabro laimėtoja spinduliavo ramybe, nes visada buvo labai stipri būtent paskutinėje rungtyje.
Tačiau šįkart 3000 m distancijoje su keturiomis šaudymo lazeriniais pistoletais serijomis lietuvė susidūrė su rimtomis problemomis pataikant į penkis taikinius.
„Starte išbėgdama iš dvyliktos vietos mačiau, kad skiria 20 sekundžių iki devintos vietos – tai nėra tiek jau daug. Galvojau, kad po kelių ratų ramiai būsiu devintuke, – po finišo pasakojo L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė. – Tačiau nutiko prastas šaudymas, gal dėl tribūnose mirguliuojančių, šaukiančių žmonių?
Stengiausi telktis į taikinį, tačiau visos trys pirmos šaudymo serijos man nepavyko, kaskart jos blokšdavo mane žemyn, šalia stovinčios mergaitės šaudė taikliau ir man vėl tekdavo jas vytis.“
Kepinant saulei ir 30 laipsnių temperatūrai, o žiūrovams ošiant dėl pirmaujančių atlečių, užvirė tikra kova ir dėl paskutinio kelialapio į finalą.
Vokietė Annika Zillekens ir meksikietė Mayan Oliver nežymiai nusileisdavo bėgimo atkarpoje, bet pralenkdavo lietuvę prieš šaudymo taikinių.
„Iš pradžių ilgai nelabai žinojau kelinta esu, bet sau sakiau, kad „nepakliūnu“, tad turiu bėgti, bėgti, bėgti. Priešpaskutiniame bėgime jau bandžiau skaičiuoti, tada man patvirtino, kad esu 11-a.
Mąsčiau: „Vadinasi, aš nepakliūnu (į finalą), ne, taip negali būti, aš galiu nepakliūti, – nerimo akimirką prisiminė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė. – Bėgau ir prieš paskutinį šaudymą galvojau sau: viskas, turiu šauti gerai, nes jei ne – nepakliūsiu. Arba, arba.
Ačiū Dievui, kad paskutinį šaudymą atlikau geriau nei mano varžovės, kurias reikėjo aplenkti.
Išbėgau devinta ir supratau, kad nebepaleisiu šios pozicijos. Mačiau, kad vokietė yra netoli, bet aš kontroliavau situaciją, žinodama, kad jeigu kas dar finiše pakovosiu.
Ačiū Dievui, finišavau devinta, patekau į finalą, tačiau, kad tiek jėgų reikės išnaudoti, – tikrai nesitikėjau. Teko išsikrauti labai stipriai.“
Žinoma varžovė nesulaikė ašarų
Kol Lietuvos penkiakovininkė ilgai stengėsi atsigauti po varginančios paskutinės rungties, pirmiau į bendravimui su žiniasklaida skirtą taką atėjo A.Zillekens.
34 metų vokietės akyse kaupėsi ašaros, ir galiausiai jos prasiveržė penkiakovininkei kalbantis su savo šalies žurnalistais.
Tai buvo ta pat Annika, prieš trejus metus žinoma Schleu pavarde, netikėtai patekusi į milžinišką skandalą Tokijo žaidynėse, kai prieš varžybas kumštelėjo sustojusiam žirgui, buvo diskvalifikuota kartu su žirgą dar kiečiau raginusia trenere ir pateko į tikrą kritikos liepsną, kurioje galiausiai sudegė visa jojimo rungtis – po Paryžiaus žaidynių jojimą pakeis kliūčių ruožas.
Šįkart A.Schleu-Zillekns liko dešimta pusfinalyje, per keliolika metrų nuo L.Asadauskaitės-Zadneprovskienės, kuri tikisi pakeisti šaudymo taktiką per sekmadienį vyksiantį finalą.
„Sunku iš greito bėgimo pereiti prie taikinių ir šaudyti lėčiau. Treneris sakė, kad labai skubėjau, šaudžiau ne savo tempu. Man atrodė, kad šaudžiau kaip įprasta, bet stengsiuosi rytoj finale šaudyti lėčiau, gal taiklumas bus geresnis. Nes šįkart buvo tragedija, tragedija, – juokdamasi pripažino penkiakovininkė. – Gal dėl prancūzų, kurie ošė pirmaujant jų sportininkei. Nors kita vertus, šalia manęs šaudžiusi meksikietė ir vokietė šaudė gerai, vis išbėgdavo greičiau, – žiūriu, jos jau velniai žino kur. Abi nestovinčios, bėga gerai, bet Aukščiausias mane išgelbėjo, sako, padovanos man paskutinį karjeros finalą. Sakau, kad ačiū.“
Apie artėjančią karjeros pabaigą jau po fechtavimo užsiminusi Lietuvos penkiakovininkė bus tarp 18-os finalo dalyvių, bet ten didelių šansų sau pakartoti ankstesnių žaidynių sėkmę nebemato.
Vidutiniški fechtavimo rungties rezultatai skaičiuosis ir finalo įskaitoje, o plaukimo rungtyje patyrusi atletė vėl veikiausiai bus tarp lėtesnių 200 m distancijoje.
„Manau, kad šansų lipti į penketuką nėra, – vertino L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė. – Nes mergaitės toli, nė vien jų nešaudė taip prastai kaip aš.
Na, reikia labai gerai joti, šaudyti. Reikia stebuklo. Kartais stebuklai mane aplanko, bet gal jis įvyko jau šiandien, per paskutinį šaudymą.“
Suprasti akimirksniu
- A pusfinalio eiga:
- Po pirmosios fechtavimo rungties, vykusios ketvirtadienį L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė dalinosi 20-26 vietas su 204 taškais, kaip ir antrajame pusfinalyje dabar startuojanti Gintarė Venčkauskaitė.
- Šeštadienį A pusfinalyje Laura pirmiausia pasirodė jojimo rungtyje. Burtai jai lėmė žirgą vardu „For Ever Du Fief“, kuris daug problemų čempionei iš Lietuvos nesukėlė. L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė numetė tik vieną kartelę, įveikė distanciją per 65,61 sek. ir gavo 291 tašką iš maksimalių 300.
- ”Jojimas sekėsi neprastai. Buvo viena numesta kliūtis, bet stengiausi kontroliuoti žirgą nuo pirmų metrų, bet susiklostė per platus šuolis, jis užkliudė galinėmis kojomis kliūtį. Tačiau iš esmės viskas buvo neblogai“, - sakė lietuvė, - tarp 18 sportininkių užėmusi 10-ąją vietą jojimo pusfinalio grupėje.
- Papildomoje fechtavimo rungtis neužtruko – pralaimėjusi pirmąją akistatą prieš italę Alice Sotero, lietuvė nepasinaudojo proga uždirbti papildomų taškų.
- Ji šoko į baseiną ir varžėsi 200 m plaukime. Distanciją įveikusi per 2 min. 23,71 sek., savajame plaukime L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė užėmė penktą vietą tarp šešių plaukikių, o tarp visų 18 sportininkių liko 15-ta.
- „Plaukime nenorėjau savęs žudyti, - pasakojo Laura. - Taupiausi, gal ir norėjau porą sekundžių praplaukti, bet gal ir gerai, kad nesivarginau, nes jėgų labai prireikė paskutinėje rungtyje.“