Laura Imbrasienė: „Kol nepaimsiu vaikelio ant rankų, nesijausiu rami“
Trejus metus laidos „Padėkime augti“ vedėja Laura Imbrasienė (35) mynė gydytojų kabineto slenksčius. Gulėsi po peiliais ir leidosi pjaustoma, vis tikėdamasi, kad tai – paskutinė operacija. Svajonės susilaukti kūdikio dužo kaskart, kai atrodydavo, kad tuoj bus lemta joms išsipildyti. Kai pastangos pastoti natūraliai taip ir liko bevaisės, galiausiai jai teko pripažinti: vienintelė galimybė – ryžtis dirbtiniam apvaisinimui.
„Tegul mane pasmerkia – na tai kas! Bet aš džiaugsiuosi ant rankų laikydama mažą žmogutį ir jį augindama“, – drąsiai interviu žurnalui „Žmonės“ sakė antrą kartą mama tapsianti Laura.
Sprendimą po visų ašarų, kančių, maldų priėmė drauge su vyru ir visa palaikymo komanda – mama, sese. „Žinojau, kad nieko neprarandu, aiškiai supratau, jog blogiau tiesiog negali būti. Juk fizinis skausmas nepalyginti lengvesnis už emocinius išgyvenimus... Rezultatas beveik matyti, bet aš pati, kol nepaimsiu vaikelio ant rankų, turbūt nesijausiu rami“, – optimizmu spinduliuoja moteris.
Kodėl ryžosi viešai išpažinčiai tokia subtilia tema, kai daugelis žmonių vis dar mano, kad dirbtinis apvaisinimas – didžiulė gėda? „Nes matau tikslą kalbėti, jei tai gali padėti. Bent vienam žmogui“, – sako Laura.
Interviu bei fotosesija – tik naujausiame žurnale „Žmonės“