Laura ir Šarūnas Mazalai iškėlė vestuves: sąjungą palaimino bažnyčioje

Veikli ir kūrybiška trijų vaikų – Deimilės, Aurėjos ir Matijo – mama prieš jai svarbią šventę portalui Žmonės.lt atvėrė širdį. 

Likus keletui dienų iki vestuvių, Laura su Šarūnu visiškai nesijaudino. Mazalų šeima į viską žvelgė paprastai, ramiai. Tuoktuves bažnyčioje jiedu planavo dvejus metus. Penktosios jų civilinės sąjungos metinės pasirodė puikus laikas įteisinti savo meilę prieš Dievą.

„Niekada nesureikšminome krikštynų, gimtadienių ir netgi vestuvių. Visuomet stengėmės išvengti perdėto streso ir padaryti viską taip, kad kitiems žmonėms galvos skausmą keliantis pasiruošimo procesas mums būtų malonus. Dar šiandien su Šarūnu pusryčiavome ir džiaugėmės, jog likus porai dienų iki didžiosios šventės – nebeliko nieko, dėl ko reikėtų verstis per galvą.“, – prieš ypatingąją dieną atviravo nuotaka.

Lygiai taip pat užtikrintai, kaip kalbėjo apie savo vestuves, sekmadienį Laura žengė prie altoriaus. Vestuvės bažnyčioje buvo jos senas troškimas.

„Vyrui dažnai primindavau apie svajonę ištekėti bažnyčioje. Tikrai ne vien balta suknele pasipuošti norėjau, aš nuo vaikystės buvau auklėta krikščioniškai. Kai susipažinome su Šarūnu, jo požiūris šiuo klausimu skyrėsi nuo manojo. Nepasakyčiau, jog Šarūnas – netikintis, tiesiog jis turėjo savo tvirtą nuomonę apie tam tikrus dalykus ir kategoriškai atsisakė tuoktis Dievo namuose. Laikui bėgant, per penkerius metus, mūsų šeimai teko ne vienas išbandymas, po truputį Šarūno požiūris į bažnyčią keitėsi. Galbūt permainas paspartino ir vyro pažintis su kunigu Algirdu Toliatu, esančiu be galo arti žmogaus. Iš pradžių tikėjimas Šarūną sudomino, o vėliau jis su manimi po truputį įsiliejo į bažnyčios bendruomenę“, – prisiminė Laura.

Ji pasakojo, kad prieš penkerius metus atsisakiusi meilės įteisinimo Dievo akivaizdoje jautėsi tarytum ką praradusi.

„Man, krikščioniškam žmogui, kuris dainavo bažnyčios chore ir labai vertino visas apeigas, tai atrodė neteisinga. Žinoma, įtikinėti Šarūno taipogi nemačiau tikslo, nes tokiam žingsniui reikėtų ryžtis be pašalinio įsikišimo. Labai džiaugiuosi, kad vyro požiūris pasikeitė ir pagrindiniais šventės akcentais jis rūpinosi net labiau už mane.“

Su Šarūnu Laura vestuves bažnyčioje planavo dar 2019 metais, tačiau tais metais svarbią dieną teko nukelti - pasikeitė planai.

„Tada pagalvojau, kad likimas viską taip sudėliojo, jog šventė nusikeltų, kai minėsime sąjungos penkmetį. Ir gerai, nes vyras vis ragino palaukti šios progos, o aš tais metais jau buvau užsidegusi. Pisipažinsiu, nesugebu laukti, tačiau gyvenimas mane to moko.“

Kadangi ėjimas svajonės link užtruko, Laura turėjo nemažai laiko suplanuoti savo ypatingąją dieną.

„Seniai buvau nusižiūrėjusi suknelės modelį internete, tačiau Lietuvoje neradau panašaus braižo drabužius kuriančio dizainerio, kuris galėtų įgyvendinti mano mintį. Jau buvau nusprendusi eiti pas siuvėją ir parodyti jai paveiksliuką su viltimi, kad pasiseks kažką panašaus pasiūti, bet netikėtai mano gyvenime atsirado vestuvių planuotoja Laura Vagonė. Ji rimtai paklausė, ar siuvėja patikima, ar mačiau jos darbų. O kas, jei suknelė atrodys negerai ir laiko kažką keisti nebebus? Apie tobulą vestuvinę suknelę svajojau seniai – pasimečiau, kiek sutrikau. Nusprendžiau pasidairyti ir kitų variantų.“

Netrukus Laura prisiminė vieną iš pirmųjų savo leidžiamo „Mamų žurnalo“ pašnekovių Sandrą Šernę. Kaip tik tuo metu ji atsiskyrė nuo kolegės ir ėmėsi savo mados verslo.

„Paskambinau ir pasakiau, jog norėčiau suknelės. Sandra pakvietė atvykti pasišnekėti. Kai ji nupasakojo, kaip mane mato ir ką gali pasiūlyti, mano turimas paveiksliukas atsidūrė antrame plane. Esu labai jai dėkinga, nes Sandra nuoširdžiai viską sudėliojo, o  apsivilkus suknelę, man norėjosi braukti ašarą. Tai labai reta, kai gyveni vartotojiškoje visuomenėje ir aplinkui didžiulė įvairiausių drabužių pasiūla. Sandra Šernė padarė didžiulį darbą.“

Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje Mazalus sutuokė anksčiau minėtasis kunigas Algirdas Toliatas.

„Norėjome, kad būtent tas žmogus, kuris palaiko su mumis šiltus santykius, krikštijo mūsų dukrą, sujungtų šventais santuokos ryšiais. Siekėme iki galo patirti tai, dėl ko ir ryžomės šiam žingsniui“, – patikino L.Mazalienė.

Žiūrėkite fotogaleriją: