Laura ir Šarūnas Mazalai. Kodėl bažnyčioje jie susituokė tik po penkerių metų?
Tris vaikus auginantys žinomi žurnalistai ir restorano „Vaflių namai“ įkūrėjai Laura (30) ir Šarūnas (32) Mazalai visada laužė stereotipus, todėl kai niekas nebetikėjo, kad po penkerių civilinės santuokos metų priesaiką duos ir prieš Dievą, ėmė ir padarė tai. „Dėl mylimos moters – viską!“ – šypsosi Šarūnas.
Laura anksčiau maniusi, kad tuoktis reikia, kol dar drugeliai pilve skraidžioja, bet kiekvienais metais, prisipažįsta, Šarūną mylinti vis labiau. „Kuo daugiau vaikų, bardako ir sunkumų, tuo mums geriau“, – juokiasi. Neslepia, kad svajojo ištekėti vilkėdama ilgą baltą suknelę, nes kai pirmą sykį tuokėsi, buvo aštuntą mėnesį nėščia. Susituokė paskubomis Bernardinų sode, nes norėjo, kad vaikelis gimtų šeimoje. „Tačiau Šarūnas net vestuvinio žiedo nenorėjo mūvėti, todėl pareiškė, kad apsieisime be jų! Ach, tu man taip, pamaniau: „Juk aš po širdimi nešioju tavo kūdikį!“ Įkalbėjau, tačiau likimas iškrėtė pokštą ir aš tą žiedą pamečiau. Užsisakėme naujus ir dabar kelis mėnesius vaikščiojome be jų – apsikeitėme tik per ceremoniją. Visada troškau ištekėti bažnyčioje. Tik Šarūnas nelabai tikėjo bažnytinėmis dogmomis...“
Šarūnas neneigia, kad buvo užsiminęs, kad vestuvių ceremonijos bažnyčioje nenori. Bet taip buvo iki tol, kol Laura nedavė jam paskaityti ištraukų iš kunigo Algirdo Toliato knygos „Žmogaus ir Dievo metai“. „Bažnyčiose jausdavausi nejaukiai – būdavo net baugu, o štai kunigo Algirdo Toliato mišiose nėra perdėtų formalumų, o svarbiausia – jo pamokslai suteikia peno apmąstymams.“
Tuo ypač džiaugiasi Laura, todėl praėjusiais metais jai buvo tikra staigmena, kai po Aurėjos krikštynų pas kunigą Algirdą Toliatą jis jai pasakė: „Kada vėl čia sugrįšime?“
Interviu bei gražiausios šventės akimirkos – naujausiame žurnale „Žmonės“: