Laura Mizgirytė-Latour: „Kaimiškų fėjų stilius toliau progresuoja“
Užtikrintai spėju, kad ne vien man, be įprasto pandeminio diskomforto – kaukių dėvėjimo, socialinio gyvenimo trūkumo, – galimybės apsirengti ne naminiais drabužiais neturėjimas tik kaitino depresiją, nerimą, net jei šių „svečių“ iki tol nepažinojome.
Žurnalą „Laimė“ prenumeruokite ČIA.
Čia jau kiek ironiškai šypsausi prisiminusi „darbo iš namų“ idėjos iki pandemijos glamūrinimą: koks nuostabus gyvenimas, kai nereikia galvoti apie outfitus, nereikia leisti pinigų drabužiams.
Aha, kai pasirenki būti namie su šortais pratrinta sėdyne, su vaikais, vyrais ir padarais, zujančiais aplink, yra viena. Kai tai tėra vienintelė galimybė ir realiausia išvyka yra nebent į parduotuvę maisto, imi ilgėtis... visko, ypač mados: apsirengti naują derinį, nusipirkti madingą suknelę, laukti kultūrinių renginių, parodų, kur gali pasipuošti.
Gera, kai namai yra namai su visais naminiais dalykais ir nesimaišo su darbu
Žodžiu, gera, kai namai yra namai su visais naminiais dalykais ir nesimaišo su darbu. Net jei esi visiškas namų kūnas, introvertas, bet, savo nelaimei, turintis užaštrintų estetinių poreikių, darbas iš namų yra bausmė. Mada yra mūsų socialaus gyvenimo dalis, neišvengiama, tarsi veidrodis atspindinti realybę. Tad tokių nenustygstančių, kuriems „patogiai namie“ lygu depresija, pasirodo, yra milijonai.
Tokių, kurios mieliau po namus vaikšto su suknelėmis nei su timpėmis ir kurių dėka kilo visiškai pandemijai priklausanti tendencija – dėmesio, net odą iš malonumo dilgčioja, – cottagecore. O tiksliau – namų fėjų, kaimo karalienių, namelių prerijose estetika.
Nuo pirmojo karantino pavasarį iki dabar #cottagecore buvo pažymėta daugiau nei milijoną kartų, tai yra bent penkis kartus daugiau nei iki pandemijos dominavusi beige tendencija.
Namų fėjų tendencija gan konceptuali, tarsi alternatyvi realybė (kurios daug kam reikėjo, kad išgyventų 2020-uosius): o kas, jei visi grįžtume (ar pabėgtume nuo nevaldomos realybės) į paprastą gyvenimą, savo (realius ar įsivaizduojamus) namelius prerijose, piknikai saulėje būtų mūsų pramogos, idiliškai keptume duonas, virtume muilus ir augintume savo padarus, siuvinėtume nosinaites (ar keiksmažodžius kryželiu, kaip kokia mūza pašauks). Pati paprašiau vyro net skalbinių virvę ištempti lauke, nes – ak – miško kvapas pataluose. Mūsų kaimynai užsiveisė vištų (tiesa, vakare karantino vynelio išgėrę pamiršo uždaryti kūtę ir lapė įsisuko, tad vištininkystė baigėsi beveik neprasidėjusi). Naminis gyvenimas, tebūnie ir kliūvant už visokių slenksčių, sufleruoja ir naminę estetiką.
Namų fėjų tendencija gan konceptuali, tarsi alternatyvi realybė
Apie belenkaip iki kutiūrinio lygio iškeltus treningus jau kalbėjome. Bet eina gandas, kad kaimiškos karalienės šią tendenciją verčia nuo pjedestalo.
Tam laikas nėra atsitiktinis – politinė ir finansinė įtampa, pastūmėjusi Prancūziją link revoliucijos, buvo viena iš priežasčių, kodėl Marija Antuanetė išsikraustė iš Versalio į château auginti vaikų ir gyventi „paprastai“ (sąlygiška, turint omeny, kad ji buvo karalienė): išsinėrė ne tik iš karališkųjų pareigų, bet ir karališkųjų suknių. Ji vilkėjo baltas medvilnines, be krinolinų, tarsi apatines sukneles (chemise a la reine); paskui šios tapo ampyro šauklėmis.
Nostalgiškos suknelės, laisvos, didelės, tarsi apatiniai baltiniai, iš gan paprastų audinių – medvilnių, linų, jau trendino vasarą
7–8 dešimtmečiais hipiai, tarsi slėpdamiesi nuo politinės, socialinės laikmečio įtampos, būrėsi į komunas ir jose rengėsi tuo, ką audė, siuvo, mezgė rankomis, valgė, ką užsiaugino, parduodami savo rankdarbius, o šie savo ruožtu tapo viena iš laikotarpio tendencijų. Naminės, nostalgiškos piknikų suknelės, plevėsuojančios, laisvos, didelės, tarsi apatiniai baltiniai, iš gan paprastų audinių – medvilnių, linų, jau trendino vasarą; rudenį jos tapo jaukiai gėlėtos, derinamos su sunkiasvoriais auliniais ir didžiuliais švarkais (siūlyčiau nekreipti dėmesio į daugybę straipsnių apie tai, „kodėl madingos suknelės atrodo kaip maišai“, be aiškaus atsakymo).
Šios suknelės dar vadinamos zoom dress arba nap dress, t. y. pokaičio arba zoomo susirinkimų suknelėmis: nei puošnios, nei kontorinės, uždaros, su apykaklaitėmis ir daug vintažinių detalių – aukštais rankogaliais su dešimtimis sagučių, raukinukais, aukštomis apykaklėmis, segamos nugaroje.
Kaimiškų fėjų stilius toliau progresuoja: marškiniai milžiniškomis nėriniuotomis (servetėlinėmis) ar raukiniuotomis apykaklėmis, tarsi rankomis megzti, bumbuliuoti, raštuoti, rankdarbiškais siuvinėjimais puošti kardiganai su kišenėmis derinami su 8–10 dešimtmečių stiliaus džinsais, suknelėmis ir platforminiais aulinukais, kareiviškais auliniais arba truputį į antrą planą atsitraukusios miesto vaikščiotojų – gorpcore tendencijos kalnų batais. Šukuosenos ir makiažas tokie pat nekalti, išgryninti ar net pakylėti iki mistinių būtybių lygio.