Mados industrija yra prisidirbusi – kankina padarus, teršia aplinką, išnaudoja modelius, vaikus ir industrijoje dirbančius žmones. Be viso to, mina ant nuospaudos kiekvienam asmeniškai, žiūrint, kokie kompleksai: stiliaus, rafinuotumo, prabangos, pinigų, statuso, net proto ir išmatuojamų sielos gilumų.
Mada dar yra kalta ir už tai, kaip mes suvokiame savo kūną, – bent jau taip įprasta manyti. Mamos saugo savo dukras nuo blogio ant podiumo, tatuiruočių, mėlynų plaukų ir lėlių barbių. Kitu atveju valgymo sutrikimų klinikos laukia pacientų. Žinau, ką reiškia iškreiptas vaizdas veidrodyje, ir iš asmeninės patirties galiu užtikrinti, kad mada čia niekuo dėta.
Štai paauglės mama jogė Tracy kalėdinio vakarėlio pabaigoje, teliūskuodama gėrimą taurėje, griežtai išdėstė, kad paauglystėje mada apskritai neturi rūpėti, tad dukrai neleis kirpti plaukų ir pirkti madingų drabužių. Į bažnyčią kas sekmadienį mūsų pajūrio kaime einančios moterys pritariamai linksėjo galvomis. Tracy įsitikinusi, kad:
a) žurnalų ir podiumų modeliai skatina nesaugumo jausmą dėl kūno;
b) kai dukra suaugs, galės daryti, ką nori, o dabar turi priimti save tokią, kokia yra;
c) drabužiai tam, kad pritaptum, yra beprasmis rūpestis.
Man nesaugumo jausmą dėl kūno skatina sportininkės, bet nereikalauju, kad jos būtų minkštesnės, – na, kad būtų lengviau dėl savojo celiulito.
Man nesaugumo jausmą dėl kūno skatina sportininkės, bet nereikalauju, kad jos būtų minkštesnės, – na, kad būtų lengviau dėl savojo celiulito. Dabartinėje madoje „modelis“ nebereiškia Twiggy standarto ir iki 23 metų amžiaus. Įspūdingų apimčių ir vingių Denise Bidot, Tess Holliday, Ashley Graham (jų sveikata – niekieno reikalas, tačiau ambicijos siekti tikslo įkvepia), per 60 perkopusios gražuolės (iš kur galėtų būti ta sidabrinių pilkų plaukų tendencija?) nėra alternatyvių plus size ar advanced age madų šou dalyvės – jos mina mados savaičių podiumus drauge su panelėmis Kendal ir Gigi.
Mados ir grožio industrija renkasi įvairaus amžiaus ir formų moteris, o stiliaus naujienos pagaliau nebemirga rubrikomis „Ką išmesti iš garderobo po 30-ies“ ir pan. Beje, jei tikima, kad madoje nebeįmanoma sukurti nieko naujo – prašom, plus size mados industrija žengia pirmuosius žingsnelius.
Kažkada VDA pirmojo kurso rugsėjo 1-ajai pasimatavusi sidabrinio pilkumo tėčio kostiumą pareiškiau, kad jep, šitas bus pats tas. Mama pasakė: „Pirmyn.“ Nesvarbu, kad švarkas, kaip ir tikėtina, buvo per didelis, rankovės kabėjo žemiau pirštų galiukų. Prie to kostiumo apsiaviau aukštakulnes basutes plonais dirželiais ir jaučiausi kaip už milijoną. Plaukai buvo operatyviai perdažyti raudonai. Mamai tuo metu atrodė, kad aš tiesiog privalau eksperimentuoti su mada, o išsiskirti iš „kaip visi“ bandos yra privalumas. Beje, ji – mokytoja, ne svaigtelėjusi hipė.
Tik vartotojas formuoja standartą ir idealą – ne mada. Madą lengva kaltinti idealų brukimu, tačiau jie visi mūsų pačių, moterų, galvose.
Visa tai pasakiau Tracy. Pokalbis nesibaigė, bet turiu vilčių, kad ji atleis savo paauglei mados gniaužtus. Tai, kas vyksta moderniojoje madoje, – amžiaus, kūno, stiliaus toleravimas – turėtų būti kaip padrąsinimas (ilgai lauktas!), kad visos mes tobulos. Belieka sau tai pasakyti. O drabužiai – tik kūrybos įrankiai.