„Su kiekvienu filmu neriu į vis naują nuotykį. Gal nuskambės keistai, bet nesijaučiu kaip profesionali aktorė. Kaskart atrodo, kad vaidinu pirmame savo filme“, – sako viena ryškiausių šiuolaikinio prancūzų kino žvaigždžių Léa SEYDOUX (37). Interviu „Žmonėms“ aktorė pasakoja apie darbą su įvairiais režisieriais, apie tai, dėl ko jai baisu ir be ko negalėtų gyventi.
Lietuvos žiūrovams puikiai pažįstama aktorė, ne per seniausiai matyta bondiados dalyje „Mirtis palauks“ bei juostose „Prancūzijos kronikos iš Liberčio, Kanzaso vakaro saulės“ ir „Jos vardas Prancūzija“, sukūrė pagrindinį vaidmenį viename iš festivalio „Scanorama“ filmų – režisierės Mios Hansen-Løve dramoje „Vieną gražų rytą“.
Esate sakiusi, kad filmuodamasi stengiatės nenaudoti aktorinių gudrybių, tiesiog bandote ištirpti režisieriaus vizijoje. Taip nusprendėte pirmą karjeros dieną?
Ne, tiesiog taip susiklostė. Turėjau daug draugų iš įvairių šalių, vaikystėje ir paauglystėje nusišypsojo sėkmė daug keliauti. Tekdavo nuolat prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių. Manau, tai iš dalies suformavo mano asmenybę – labai mėgstu susitapatinti.