Ledo čiuožėjai S.Ambrulevičius ir A.Reed: „Visiems įdomu, ar mes pora“

Lapkritį net savaitę Maskvoje dėl geriausių čiuožėjų titulo kovoję Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius tą darė po ilgos pertraukos, jų veikla, kartu su visu pasauliu, buvo sustojusi net devyniems mėnesiams, o dėl asmeninių priežasčių pora kurį laiką kartu nesitreniravo. „Jei atvirai – tokio laiko galėtų ir nebūti“, – neslepia S.Ambrulevičius, šiuo metu viešintis Kaune.

Sauliau, ką jūs, daug keliaujanti ir visur dalyvaujati sportininkų pora, veikėte pastaruosius metus? Situacija iki Maskvos čempionato buvo nepavydėtina?

Švelniai pasakius. Kovo mėnesį grįžome į Lietuvą, kai netrukus sulaukėmė blogų žinių dėl Allison brolio. Du mėnesius praleidome atskirai. Ji JAV dalyvavo laidotuvėse, išgyveno niūrų, liūdną etapą, o aš tuo metu pas tėtį viešėjau Kaune. Galima sakyti, jog nieko neveikiau – sporto salės uždarytos, karantinas, gyvenimas sustojęs. Per pastaruosius šešerius metus tai – ilgiausias laikotarpis, kuomet buvau gimtinėje.

Kada vėl pradėjote treniruotis čempionatui, kuris vyko Maskvoje?

Galiausiai, kai arenos atsidarė gegužės mėnesį, ėmiau vėl čiuožti. Alison į Lietuvą sugrįžo mėnesio gale, tačiau kartu ant ledo atsidūrėme tik birželio viduryje. Iki tol buvo padrikas laikas mūsų abiejų gyvenimuose. Porą mėnesių pasitreneravome Lietuvoje, daug darbų tuo metu vyko ne ledo arenoje – derinomės planus su naujais treneriais, galiausiai priėmėme sprendimą iki tol, kol galėsime išvažiuoti į Kanadą, treniruotis Suomijoje. Išvykome. Iki Maskvos čempionato visą laiką ten ir praleidome.

Kurioje šalyje treniravotės prieš prasidedant pasaulinei suirutei?

Paskutiniaisiais metais – Vokietijoje, na, o prieš tai – Amerikoje ir Kanadoje. Ten praleidau daugiau nei ketverius savo karjeros metus. Per karantiną buvo  ilgiausias laikas, kurį per šešerius metus viešėjau Lietuvoje. Tris mėnesius, visą vasarą, buvau gimtinėje – tikra pasaka.

Maišant pasaulį tikriausiai teko ne vienas kuriozas? Juk keliavote pačiame Covid-19 įvykių epicentre?

Oro uostų keliaudami matėme mažai. Siaučiant pasaulinei pandemijai, automobilis tapo geriausiu mūsų draugu. Juo vykome ir į Vokietiją, ir į Suomiją, ir į Rusiją. Didelių iššūkių kelionėse nepatyrėme. Kadangi ant ratų esame praleidę nemažai laiko, visai nejautėme diskomforto. Man asmeniškai, smagiau kažkur vykti yra automobiliu nei skristi. Tokiu būdu pamatai daugiau pasaulio. Juokiuosi, kad kaip čigonai su daiktais važinėjame iš vienos šalies į kitą.

Vienitelis kuriozas, kurį galbūt galėčiau išskirti – prie Rusijos sienos praleistos keturios valandos, nesuprantant, kodėl turime laukti ir nežinant tikrosios tokio strigimo priežasties. Labai džiaugėmės galiausiai ten įvažiavę.

Minėtosios situacijos, be galo įtemptas gyvenimo būdas nepriverčia pamąstyti apie sėslumą?

Pirmą kartą namus palikau, kai man buvo 22-eji. Esu pratęs prie tokio gyvenimo būdo. Daug vietų jau mano gyventa, tad ilgainiui tapo įprasta visur keliauti. Visą laiką, žinoma, norisi kažkur apsitoti ilgėliau, tačiau turime suvokti, kad sporte senstame ir šis gyvenimo laikotarpis nebepasikartos. Aš į tas keliones, čempionatus žiūriu kaip į man suteiktą neeilinę galimybę. Visą laiką viskas baigiasi, tad žinau – ateis metas ir man versti naują gyvenimo lapą. Ledo šokėjai savo karjeras baigia labai skirtingais amžiaus tarpsniais, čia kaip ir kiekviename sporte – diapozonas yra platus. Aš kol kas sustoti neplanuoju, bet niekada nesakau niekada.

Su Allison poroje šokate jau keturis sezonus. Per tą laiką jūsų partnerė tikriausiai puikiai ir Lietuvą pažino. Kokie jos įspūdžiai apie šią šalį?

Na, patiekalais gimtinėje Allison nesuviliojau (juokiasi), nežinau, kas jai negerai, tačiau šaltibarčių neįsiūlau. Žinoma, ji čia su manimi praleido daug laiko. Labiausiai partnerę sužavėjo turistų rojus, ramybe alsuojanti Nida, į kurią vykdavome atgauti jėgų. Ten Allison patiko viskas – žmonės, atmosfera. Po čempionatų mums reikia pailsėti, nes jaučiamės pavargę, todėl yra svarbu atstatyti balansą. Ypač išsekę jautėmės po čempionato Maskvoje, nes darėme ilgą devynių mėnesių pertrauką savo paprastai aktyviame gyvenime.

Praleidžiate kartu nemažai laiko, ar vienas kitam esate kada pajutę šiltesnius jausmus už draugystę?

Visiems įdomu, ar mes pora, bet... esame geri draugai. Mūsų partnerystė tęsiasi ilgą laiką, per kurį esame turėje antrųjų pusių, daug patyrę karjeros šuolių. Vertinu Allison kaip profesionalę, puikią bičiulę ir šiltą žmogų.

Maskvoje jūs šokote pagal praėjusių metų nacionalinės atrankos į „Euroviziją“ nugalėtojų „The Roop“ dainą „On fire“. Dažnai į grojaraštį įtraukiate Lietuvos atlikėjų kūrinius?

Lietuva aš be galo didžiuojuosi ir nuo savojo identiteto niekada nebėgu. Maskvoje, kai reikėjo pasiruošti parodomosioms, greitai nusprendžiau, kad šoksime būtent pagal šią daią. Seniai Allison buvau ją parodęs, abiem ji patiko. 

Širdį esu patriotas, seku visas naujienas, žinau, kad pas mus yra labai daug talentingų žmonių, teisiog neturime tų pačių galimybių, kaip didesnės šalys, būti greitai pastebėti. Visą laiką labai džiaugiuosi, jei mums pasiseka. 

Tai tikrai ne pirmas kartas, kada garso takeliui pasirenkame lietuvių kūrinį. Ir kostiumus mums iki šiol pasirodymams siuva lietuvė Aina Zinčiukaitė. Na, nuostabūs jos darbai.