„Legendinė moteris“ Fania Brancovskaja palydėta į amžinybę: ir mirė, ir palaidota išskirtinėmis dienomis
Holokaustą išgyvenusi Vilniaus geto kalinė, legendine moterimi vadinta Fania Brancovskaja palaidota Vilniaus Antakalnio kapinėse. Jos mirties diena – simboliška, nes ji pati yra sakiusi, kad svarbiausi dalykai jos gyvenime įvykdavę 22 dieną. O amžino poilsio F.Brancovskaja atgulė tuomet, kai Panerių memoriale prasidėjo Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo minėjimas.
Apie tai, kad mirė šių metų gegužę 102-ejų sulaukusi Fania Brancovskaja, pirmadienį pranešė Lietuvos žydų bendruomenė ir Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija.
Legendine vadintos moters artimieji norinčius atsisveikinti su F.Brancovskaja kvietė ateiti antradienį, rugsėjo 24 d., Olandų laidojimo rūmuose, salėje Nr. 9, nuo 10 iki 13:30 val.
Fotogalerija:
+8Laidotuvės vyko Antakalnio kapinėse 14 val.
Tuo pačiu metu, kai prie Panerių memorialo prasidėjo Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo minėjimas. Taip pat antradienį, 11 val., nuo Šv. Hiacinto (Jackaus) koplyčios (S.Konarskio ir Jovaro gatvių sankryžos) ėjo „Atminties kelio“ eisena į Panerius.
+9Kaip skelbė Lietuvos žydų bendruomenė, „rugsėjo 22 dieną mirė legendinė moteris – buvusi Vilniaus geto kalinė, išgyvenusi Holokausto pragarą, gedėjusi išžudytos šeimos, tačiau meilės gyvenimui nepraradusi, o gegužę ir 102-ąjį gimtadienį atšventusi Fania Brancovskaja (1922 – 2024)“
„Fanios Brancovskajos gyvenimas primena kino filmo scenarijų.
Ji gimė Vilniuje, iki Antrojo pasaulinio karo spėjo baigti gimnaziją. Į getą Fania (jos mergautinė pavardė – Jocheles) pateko 19-os ir jame išbuvo nuo pirmos iki paskutinės dienos.
Fanios tėvas buvo elektromechanikas. Likviduojant getą, jį išvežė į lagerį Estijoje, kur žuvo likus kelioms dienoms iki lagerio išlaisvinimo 1944 m. Mamą su seserimi išvežė į Kaizervaldo koncentracijos stovyklą netoli Rygos. Mamą, kartu su kitomis vyresnėmis nei 35 metų moterimis, kaip nebereikalingą balastą, nuskandino jūroje.
Sesuo Rebeka buvo išvežta į Štuthofą, kur buvo nužudyta. Dėdė su šeima žuvo Kauno IX forte, kiti – Paneriuose. Močiutė su seneliu gyveno Antakalnyje, jų net į getą nevežė – iš karto į Panerius ir ten sušaudė.
Pačiai Faniai tik stebuklo dėka pavyko iš geto pabėgti. Siaubą išgyvenusi mergina nenorėjo pasiduoti, tad prisijungė prie partizanų ir kovojo prieš nacius“, – LŽB pranešimu feisbuke dalijosi Š.Aleichemo gimnazija.
Kaip pabrėžė LŽB, po karo visą savo gyvenimą F.Brancovskaja paskyrė tiesos sakymui apie tai, kad „žydai mirti ėjo ne kaip ėriukai į skerdyklą, o kovojo dantimis ir nagais, kol, galiausiai, nugalėjo savo engėjus“.
F.Brancovskaja 2017 metais Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Žydų bendruomenės „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“ puslapyje 2020 m. vasario 25 d. spausdintame Evos Tombak straipsnyje F.Brancovskaja sakė: „Kokia gyvenimo prasmė? Gyventi visų priešų apmaudui.“
„Pas mane viskas įvyko 22 dieną. Tėvai apsivedė liepos 22-ąją, vyresnioji dukra Vita, kaip ir aš, gimė 22 gegužės. Sausio 22-ą dieną gimė jaunesnioji dukra Dina. Aš ištekėjau liepos 22 d. Mano tėvai irgi apsivedė liepos 22-ąją“, – tokia dar viena šios nepaprastos moters citata minėtame straipsnyje, tarsi išpranašavusi dar vieną svarbią 22-ą dieną – jos mirties dieną.
