Legendinė muzikantė Patti Smith susigrąžino publikos numylėtinės poziciją

Išties ji ir parašė – po „Tiesiog vaikų“ („Just Kids“), angliškai išleistų 2010 metais, išėjo dar vieni prisiminimai „M Train“. Ir kaip garsaknygė iškart nominuoti „Grammy“. Tąsyk rokas ir poezija pralaimėjo politikai – auksu padengtas gramofonas atiteko prezidento Jimmy Carterio autobiografijai. Bet publikos susidomėjimas aiškiai parodė, kas skaitytojui svarbiau, – paieškos „Google“ sistemoje rezultatai iškalbingi: beveik 35 milijonai svetainių mini „M Train“ ir tik 2,5 milijono rašo apie Carterio „A Full Life: Reflections at 90“.

„Tiesiog vaikų“ autorė yra sakiusi, kad nuo vaikystės norėjo padaryti ką nors nuostabaus. Ir šioje knygoje jai pavyko sukurti tokį užburiantį septintojo ir aštuntojo dešimtmečių paveikslą, kad darosi gaila, kad negyvenai tais laikais. Apie 20 eilių knygų išleidusi Patti Smith „Tiesiog vaikų“ ėmėsi tesėdama pažadą, duotą išeinančiam draugui fotografui Robertui Mapplethorpe’ui (1946–1989). Keturiasdešimt dvejų Robertas mirė nuo AIDS sukeltų komplikacijų. Kartu – kaip mylimieji, draugai, kambariokai – jie praleido daugiau nei 20 metų. Draugystė nenutrūko net tada, kai Robertas prisipažino esąs gėjus. Tokia jau sudėtinga ta meilė, ypač pirmoji.

Lemtingi sprendimai

Patti Lee Smith, padavėjos ir gamyklos darbininko pirmagimės, gyvenimas apskritai nebuvo paprastas. Būdama vaikas, ji dažnai sirgo, vos išgyveno susirgusi skarlatina, ligą lydėjo komplikacijos. Patti ištisas dienas praleido lovoje, vienintelis išsiblaškymo šaltinis buvo knygos, muzikos įrašai ir vaizduotė. Mama buvo uoli Jehovos liudytoja, tad Patti buvo auginama tikėjimo šviesoje – kas maitino fantazijas ir kūrybinę mintį, tačiau blogai rengė kasdienybei. Dar būdama paauglė, ji atitolo nuo organizuotos religijos. „Jaučiau, kad ji spraudžia mane į pernelyg siaurus rėmus“, – vėliau yra sakiusi Patti. Susidomėjo Tibeto budizmu.

Kasdienybė depresyviame Detforde, bene dvi valandos kelio nuo Niujorko, buvo proziška. Smith baigė mokyklą, pradėjo studijuoti mokytojus rengiančiame koledže, vasarą dirbo gamykloje (ši patirtis įkvėps parašyti vieną geriausių dainų „Piss Factory“). O sulaukusi dvidešimties pastojo. Kūdikio tėvui, kurio vardo ji niekada neatskleidė, buvo septyniolika. Nė vienas nebūtų pajėgęs pasirūpinti atžala, todėl nusprendė atiduoti įvaikinti.

„Akimirką pasirodė, kad galiu mirti; ir lygiai taip greitai supratau, kad viskas bus gerai, – rašo ji. – Visas baimes užgožė didžiulis misijos jausmas. Aš būsiu menininkė. Aš įrodysiu, ko esu verta.“

1967 metų liepą, trys mėnesiai po gimdymo, ji atvyko į Niujorką. Lagaminėlyje buvo šiek tiek drabužių, pieštukai bei Arthuro Rimbaud poezijos knyga. Ir pačią pirmą dieną Manhatane susipažino su Robertu – tikru bohemos įsikūnijimu, neturinčiu nė cento kišenėje, abejojančiu dėl savo seksualinės orientacijos, bet kūrėju ir draugu iš Dievo malonės. Jie net buvo gimę tais pačiais metais ir tą pačią savaitės dieną – pirmadienį.

Mergina iš „Chelsea“ viešbučio

Jaunuoliai apsigyveno kartu. Patti dirbo knygyne, o Robertas it pašėlęs fotografavo draugę – vienas geriausių jo portretų vėliau taps Patti Smith pirmojo muzikos albumo „Horses“ viršeliu. Jie įkvėpė vienas kitą – piešti, fotografuoti (iš Roberto aistrą perėmė ir Patti), o svarbiausia – Mapplethorpe’as įtikino, kad jos eilės – puikūs dainų tekstai. Ne veltui Smith knygoje vadina Robertą savo gyvenimo menininku.

Kai Mapplethorpe’as pirmiausia pats sau, o paskui ir Patti prisipažino esąs gėjus, iš jų santykių dingo seksualumo elementas. Bet ne draugystė ir kūrybiniai saitai, kurie nepriklauso nuo lyties ar orientacijos.

1969-aisiais Patti Smith su seserimi trumpam apsigyveno Paryžiuje, tačiau netrukus grįžo į Manhataną – būtent Niujorkas tapo šios nepaprastai talentingos moters pakilimo taku. Kartu su Mapplethorpe’u ji apsigyveno menininkų ir roko muzikantų pamėgtame legendiniame „Chelsea“ viešbutyje, kur įvairiu metu gyveno, slapstėsi, svaiginosi ir kūrė Janis Joplin, Jimas Morrisonas, Bobas Dylanas, Leonardas Cohenas, Andy Warholas... Rengė savo poezijos skaitymus, vaidino teatre, užmezgė romaną su vedusiu dramaturgu ir aktoriumi Samu Shepardu (jam skirtas ne vienas Smith eilėraštis), rašė apie roko muziką žurnalui „Rolling Stone“, sukūrė grupę, 1975 metais išleido minėtą „Horses“, vėliau – dainų rinkinius „Radio Ethiopia“, „Easter“ (šiame buvo ir vienas didžiausių Patti hitų – kartu su Bruce’u Springsteenu įrašytas „Because the Night“), „Wave“, gastroliavo po visą pasaulį... O devintojo dešimtmečio pradžioje pradėjo susitikinėti su buvusiu Detroito roko grupės „MC5“ gitaristu Fredu Smithu ir... kuriam laikui tarsi dingo iš akiračio.

Dingti ir sugrįžti

Sklandė gandų, kad dainininkė turėjo problemų dėl narkotikų (turbūt būtų lengviau išvardyti, kas tais laikais jų neturėjo). Kad kalta nauja meilė – girdi, 1980-aisiais jos sutuoktiniu tapęs minėtas Fredas Smithas (pusiau juokais kalbėta, esą Patti sutiko tekėti tik todėl, kad nereikėjo keisti mergautinės pavardės) buvo toks pavydus, kad neleido jai gastroliuoti ir koncertuoti. Bet Smith paprastai sako, kad tiesiog baigė vieną iš gyvenimo etapų. Ir dar kaip baigė – paskutinio „oficialaus“ Patti Smith grupės koncerto Florencijos futbolo stadione Italijoje klausėsi per 70 tūkstančių gerbėjų.

Prasidėjo kitas etapas – ji ir Fredas apsigyveno Detroito priemiestyje. Nuoširdžiausiai dviejų muzikantų vedybinį gyvenimą apibūdina Patti: visas turtas buvo Fredo gitara, jos pačios branginamos knygos (Fredas dievino poeziją, kaip ir ji) bei klarnetas. Tačiau ji pati jautėsi, lyg būtų vėl įsimylėjusi pirmą kartą.

Pora susilaukė sūnaus Jacksono (36) ir dukters Jesse (31) – abu Smithų vaikai pasirinko muzikantų kelią. 1988 metais Patti ir Fredas išleido albumą „Dream of Life“ – pirmąjį nuo tada, kai išsiskirstė „The Patti Smith Group“. Patti rašė ir skaitė publikai poeziją, pradėjo romaną, kūrė dainas – dviejų Smithų sąjunga buvo labai sėkminga ir produktyvi. Jie net planavo išleisti dar vieną albumą, tačiau 1994-aisiais Fredas Smithas mirė nuo širdies smūgio. Dar po mėnesio insultas atėmė iš moters brolį Toddą.

Kaip ne vienas menininkas, gedulą ji išreiškė kurdama – pradžioje rašydama poeziją, paskui grįžo į įrašų studiją. Bobas Dylanas pakvietė ją kartu koncertuoti. Michaelas Stipe’as iš grupės „R.E.M.“, vadinantis Smith kūrybą vienu iš didžiausių savo įkvėpimo šaltinių, surado namus Niujorke (Patti nebenorėjo likti Detroite). Prancūzijoje jos nuopelnai įvertinti Menų ir literatūros ordinu, Amerikoje ji įamžinta Rokenrolo šlovės muziejuje, mados dizainerė Ann Demeulemeester paprašė Smith tapti jos mūza... Na, o „Tiesiog vaikų“ sėkmė galutinai sugrąžino jai publikos numylėtinės poziciją. Šiandien Patti Smith vadinama JAV poezijos ir roko muzikos legenda, tačiau ji – labai gyva ir kūrybinga legenda.