Legendinėje vietoje Speechy pristatė žadą atimantį klipą: iš žiūrovų – prognozė dėl M.A.M.A nominacijos
„Tai primena tikrą filmą, o ne klipą“, „Laukiame, kada išvysime M.A.M.A apdovanojimuose“, – tokių žodžių muzikos kūrėjas Justas Šiburkis-Speechy tikriausiai nė nesitikėjo, tačiau juos išgirdo. Šie komplimentai atlikėjui skriejo ne tik dėl neseniai pristatyto kūrinio „Manifesto“, bet ir dėl įspūdingo vaizdo klipo. O šį Speechy pristatė ne bet kur, o legendinėje Kauno vietoje.
„Buvome pirmieji, ryžęsi tokiam žingsniui. Bet tai tikrai ne pabaiga“, – šypteli vaizdo klipą legendiniame kino teatre „Romuva“ pristatęs 26-erių muzikos kūrėjas.
Apie unikalų kūrinį, liaupsių jau spėjusį sulaukti klipą, ir tai, kas liko užkulisiuose – atviras Speechy ir vaizdo klipo kūrėjo Roko Gelžinio interviu.
Justai, Rokai, tapote pirmieji, pristatę vaizdo klipą kino teatre „Romuva“. Kaip kilo ši idėja?
Justas: Mes stengėmės atnešti filmų taisykles į muzikos industriją ir rezultatas gavosi labiau muzikinis filmas, o ne klipas. Sakėm, kad visų filmų premjeros būna kino salėse – reikia ir mums! Pasidomėjome, kad tai – įmanoma. Romuvos kino centro darbuotojai buvo nustebę, žinoma, bet mes dažnai turime idėjų, kurios iš pradžių atrodo net sunkiai įgyvendinamos, tačiau visada vadovaujamės išmintimi – o kodėl ne?
Rokas: Tiesą sakant, šis mūsų užmojis nustebino nemažai žmonių. Sulaukėme net ir pačių kino teatro darbuotojų nuostabų, pvz. Romuvos technikas/mechanikas sakė, kad tai pirmas kartas, kai tenka organizuoti peržiūrą, kur ir rodoma video medžiaga, ir dar prezentuojama tarp jų (šypsosi).
Po klipo pristatymo kino teatre aidėjo plojimai. Ar tikėjotės tokios reakcijos? Kaip jautėtės?
Justas: Nujautėme, kad kūrinys palies žmones, nes jis iš pamatų palietė mus pačius, bet tokios reakcijos nesitikėjome. Dirbome pusę metų, atidavėme viską šiam kūriniui, todėl toks įvertinimas dabar mus tarsi ant sparnų neša.Matyti „YouTube“ skaičius – viena, bet žiūrėti klipą su publika – visiškai nepalyginama patirtis. Drąsiai sakau, kad išpildėme vieną iš savo svajonių.
Rokas: Ir buvo faina girdėti tiek gerų atsiliepimų. Kai kurie žmonės nustebo, kaip tiek daug galima sutalpinti į muzikinį klipą, o kiti netgi lygino su trumpo metro filmu. Buvo ir tokių, kurie lygino su Holyvudo filmais bei sakė, kad norėtų pamatyti klipą M.A.M.A apdovanojimuose. Tokie žodžiai tikrai glosto širdį (šypsosi).
O kaip gimė idėja sukurti tokį muzikinį klipą?
Rokas: Idėja kilo Justui. Vieną dieną jis man paskambino ir pasakė: „Rokai, turiu įdėją klipui, kur išdaužiu sieną ir atsirandu Italijos alpių viršūnėje“. Išklausiau jo dvidešimties minučių svaičiojimus ir, kaip techninis žmogus, galvojau: „Skamba nuostabiai, bet juk tai neįmanoma?“ Atrodė, kad tam reikės didžiulio biudžeto ir komandos, bet mes tai padarėme dviese, su draugų pagalba.
Justas: Galiu tik pridurti, kad viskas, kas buvo pradinėje idėjoje, buvo įgyvendinta (šypsosi).
O kokie buvo klipo kūrimo užkulisiai? Kiek laiko jį kūrėte?
Justas: Per tą pusę metų kūrybos, su Roku neturėjome nei vieno laisvo savaitgalio. Esame dėkingi draugams, kurie tapo aktoriais, scenos montuotojais, padėjėjais – be jų būtų buvę neįmanoma.
Bet šiai idėjai tikrai atidavėme viską. Kai dabar žvelgiu, visa tai skamba kaip beprotybė (juokiasi). Pavyzdžiui, man viena beprotiškiausių akimirkų – paskutinės smėlio scenos filmavimas. Ruošėmės visą naktį be pertraukų: pylėme smėlį, testavome, eksperimentavome, o galiausiai viską nufilmavome per valndą, maždaug pusę aštuonių ryto baigėme ir tiesiai iš filmavimo, lyg niekur nieko, nesiprausę, išėjome į darbus (juokiasi).
Rokas: O kur dar tai, kad dėl klipo net į Italijos kalnus teko važiuoti ir didžiules durų konstrukcijas transportuoti, ir su orais kovoti, ir kambarius statyti (juokiasi). Tai buvo išties daug jėgų pareikalavęs projektas. Bet džiaugiamės, kad perteikėme dainos emociją.
O kokia žinutė slypi dainoje ir klipe „Manifesto“?
Justas: „Manifesto“ – tai apie tapimą tuo, kuo užsibrėžei būti. Kiekvienas filmas turi pagrindinę prielaidą (angl. Premise) „Manifesto“ prielaida skamba taip: jaunas žmogus stengiasi atsakyti į klausimą: „Ką reiškia iš tikrųjų siekti to, ką vadini aukščiausiu?“ Visas klipas į šį klausimą ir atsako.
Ar daina paremta asmenine patirtimi?
Justas: Taip. Romuvoje pristatėme ne tik „Manifesto“, bet ir kitus 5 kūrinius, kuriuos kartu su Roku kūrėme per septynis metus. Kartu jie pasakoja pagrindinę Speechy kūrybos žinutę: ką reiškia keistis ir kaip pasikeisti į geresnę savo versiją. Aš, tikriausiai kaip ir daugelis, sulaukęs 25-erių atsipeikėjau ofise, darbe, kur laikas staiga skrieja trigubai greičiau, nei studijų metu. Net nepastebėjau, kaip prabėgo metai, o atrodo pradėjau dirbti tik vakar. Atsipeikėjęs tądien apsidairiau aplink ir pamačiau žmones, kurie jau dešimtmečius dirba tą patį darbą. Suimė baimė, kad taip ir praskries gyvenimas, o aš čia ir numirsiu. Tada nusprendžiau, jog gana – vidury dienos mečiau darbus ir pradėjau kurti „Manifesto“ dainą. Dvi savaites be perstojo kūriau, kol galiausiai viską išpyliau į šią dainą. Tai buvo mano vidinė būtinybė pasakyti kažką tikro – tai mano manifestas už svajones ir atsakomybę jų siekti, tai – apskritai manifestas už atsakomybę prieš save, tarsi priminimas sau (tikiuosi, jog ir kiekvienam klausančiam), kad gyvenimas – tavo rankose ir sveika vis savęs paklausti – ar jis mane tenkina?
Drįstu sakyti, jog ypač šiais laikais, kai aplink tiek daug nežinomybės, nerimo, nutolimo ir vienatvės – svarbu kurti muziką, kuri ką nors išmoko, kelia klausimus, o ne tik verčia užsimiršti ir pabėgti nuo kasdienybės. Su „Manifesto“ muzikiniu filmu, kartu su Roku, mes jums norime priminti, kad gyvenime turi du pasirinkimus: tęstinai žiūrėti baimei į akis, svirti į nežinomybę ir taip patirti tau sutvertą gyvenimo nuotykį, arba rinktis tai, ką patogiai pažįsti ir lėtai numirti.
Klipo pristatymo vaizdo įrašas: