Pastarųjų metų ramiais turbūt niekaip nepavadintum?
Kartais pagalvoju, ar kas nors gyvena dar labiau vėjo blaškomas nei aš. Nelengvos skyrybos, namų ir darbų pakeitimas, nosies operacija, dar ta nelemta pandemija, per kurią sugriuvo daug planų: vienos įmonės bankrutavo taip ir neatsiskaičiusios su manimi, vizažo seminarai atšaukti, makiažų atlikti taip pat nebuvo galima. Darbai sustojo, o šalia nebuvo galinčio pagelbėti vyro – visi rūpesčiai užgriuvo tik mano pečius ir su savo bėdomis likau viena. Bet kartais reikia sustoti ir į savo gyvenimą pažvelgti iš šalies, nes sukdamasi lyg voverė rate neturi kada apsižvalgyti: komforto zonoje saugu, tačiau šitaip nepastebi kur kas didesnių galimybių.
Temos: