Lemtinga pažintis įpūtė naujų vėjų į A.Chošnau gyvenimą: pildosi noras atsiverti platesniam pasauliui

Kaip Žmonės.lt pasakojo A. Chošnau, netikėtai Vilniuje užsimezgusi draugystė peraugo į kūrybinį darbą, kuriuo dainininkas nekantrauja pasidalyti ir su savo klausytojais. „Su Marku savo kuriamą muziką atradau iš naujo – jis jai suteikė kitą skambesį ir įkvėpė mane patį“, – prisipažino dainininkas. 

Kada susitiko jūsų ir  muzikos prodiuserio Marko Reederio keliai?

Dar iki mūsų pažinties intensyviai svarsčiau galimybę savo muziką įrašyti anglų kalba, ieškojau naujų vėjų. Matyt, šios mintys ir planai tiesiog realizavosi. Su Marku susipažinome visai netikėtai, 2016 metais Vilniuje, tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ atidaryme. Ten Markas pristatė savo dokumentinį filmą „B-movie: Lust & Sound in West Berlin“ ir atliko kūrinį iš šio filmo muzikinio takelio. 

Markas – diplomatiškas ir draugiškas, tad lengvai užmezgėme pirmąjį kontaktą. Po jo filmo premjeros, ilgai kalbėjome, bene paskutinieji palikome kino teatrą, tad Markui grįžus į Berlyną, tęsėme bendravimą. Netrukus geriau pažinome vienas kitą, išsiaiškinome abiejų požiūrį į muziką ir studijinio darbo principus. Gimus abipusiam pasitikėjimui, nusprendėme įrašyti keletą kūrinių ir pasižiūrėti, kaip susitinka mūsų muziką publika. Gana greitai apsisprendėme, kad turime sukurti visą albumą ir tuomet jau prasidėjo intensyvus darbas.

Kodėl nusprendėte kurti angliškai?

Kaip ir minėjau, tai – noras skambėti kitaip ir atsiverti platesniam pasauliui. Manau, pribrendau šiam žingsniui. Iš tiesų noriu, kad pasaulis atrastų mūsų su Marku muziką, ją išgirstų ir įvertintų. Išgirdęs pirmuosius įrašytus kūrinius anglų kalba,  pajutau, kad einu teisingu keliu. Prasidėjo nauja kūrybinė transformacija, permainų vėjai jau kuris laikas pūtė man į veidą.

Apie ką jūsų albumas „Children of Nature“?

Albume skamba muzika, kuri perteikia stiprius vidinius išgyvenimus. Manome, kad kiekvienas klausytojas šią muziką priims savaip, atras joje kažką naujo, įkvepiančio, palaikančio. Kurdami „Children of Nature“ su Marku daug diskutavome apie šių dienų žmogų – jo iššūkius, nuolatinę kovą, urbanistines džiungles, taip atitraukiančias mus nuo natūralios prigimties. Neįtikėtina tai, kad viena pirmųjų mūsų dainų „All Alone“ buvo sukurta apie saviizoliaciją, ryšio su žmonija ieškojimą. Kurdami šią dainą net negalėjome nuspėti koronaviruso pandemijos ir jos pasekmių. Šiap ar taip – ji tapo pranašiška. Sukūrėme jai ir specialų video klipą, kurio premjera jau įvyko.

Kiek laiko truko kūrybinis procesas?

Albumą „Children of Nature“ sukūrėme per nepilnus metus. Darbas vyko sklandžiai, abipusis bendravimas jo metu tik stiprėjo. Per tuos metus ne kartą lankiausi Berlyne. Kūrybai ir įrašams skyrėme visą dėmesį ir laiką. Išgyvenome nuostabių muzikinių akimirkų, jautėme laisvę, spontaniškumą, inspiraciją. Tai buvo labai įdomus darbas ir esu Markui dėkingas už pasidalintą patirtį. Galiu pasakyti, kad jo dėka atradau savo kuriamą muziką iš naujo – jis jai suteikė naują skambesį ir įkvėpė mane patį. Viso šio proceso rezultatas – unikalus albumas, kurį su džiaugsmu abu pristatome.

Kaip apskritai vyksta jūsų kūrybinis procesas. Ar laukiate, kol aplankys įkvėpimas ar tiesiog dirbate užsidaręs studijoje?

Nežinau, ką reiškia laukti įkvėpimo, muzika nuolat skamba mano galvoje. Tai jausmas, lyg galėtum žvelgti į žvaigždes kada tik nori. Esu kūrėjas, tai dovana, ją priimu visa širdimi ir atsidavimu. Muzikos bibliotekoje turiu daugybę melodijų ir tekstų, kartais valandų valandas esu joje, kol atsirenku būsimą dainą. Visa kitą – nuoseklus darbas studijoje, kuris reikalauja daug pastangų, laiko ir, žinoma, profesionalios komandos.

Dabar gyvename labai keistu metu. Vieni žmonės vis kalba apie karantino naudą, kitus šis laikotarpis slegia. Kaip jūs jaučiatės?

Iš tiesų, laikotarpis kitoks, tačiau mes tokie patys. Galbūt daugeliui tai tapo laiku, kai tenka susipažinti pačiam su savimi. Sustoti, paklausti, atsakyti, įsiklausyti... Tai nėra paprasta, tad suprantama, kad ir žmonių nuotaikos yra skirtingos. Mano karantinas kiek kitoks – itin darbingas. Visą šį laiką galvoju apie albumą. Muzikos leidybinė kompanija „MFS Berlin“ jau buvo priėmusi sprendimą išleisti mūsų albumo vinilus ir kompaktines plokšteles, pasaulinė premjera turėjo įvykti su šiomis laikmenomis prekyboje. Vis dėlto, karantinas pakoregavo planus, nes sustabdė gamybos ir tiekimo grandines. Dėl šios priežasties karantino metu pristatome skaitmeninę versiją, tačiau svarbiausia, kad albumas visiems ir visose šalyse yra pasiekiamas.

Iš esmės, karantinas nėra naudingas nei visuomenei, nei ekonomikai. Kartu su kitomis sritimis, kultūros sektorius stipriai nukentėjo. Tiesa, kiekvienoje krizėje galima įžvelgti galimybes bei imti jas įgyvendinti, tačiau daugumai karantinas buvo ir tebėra skausmingas. Iš savo darbų perspektyvos, netekau koncertų ir nežinia, kada jie sugrįš. Dėl karantino sustojo tiesioginiai studijos darbai Lietuvoje, teko persiorientuoti ir dėl naujo lietuviško savo ir Leono Somovo albumo „Planetos“. Albumo įrašus, taip pat turo „Planetos“ koncertinės programos rengimą perkėlėme į online režimą. Kol kas nesame nukėlę šių metų turo visose arenose ir Palangoje, tačiau neatmetame ir 2021 metų alternatyvos.

Kalbant ne apie darbą, galbūt laikas namuose sustiprino jūsų ir žmonos, vaikų tarpusavio ryšį ar niekas nepasikeitė?

Kalbant apie vidinį ryšį, šeimoje arba yra stiprios jungtys, arba jų nėra. Šiuo aspektu mes esame vieningi ir stiprūs kaip visuomet. Daug kartų su žmona Valda esame sakę, kad šeima mums yra meilė, tad karantinas šio jausmo nepajėgus pakeisti. Tiesa, vaikų darželis ir mokykla persikėlė į namus, teko priprasti prie kitokio rėžimo, daug daugiau dienos laiko skirti vaikams, o savus darbus perkelti vakarui ir nakčiai. Vis dėlto, šie pakitimai netapo kažkokiu ypatingu santykių išbandymu. Mes mėgstame laiką leisti kartu, vaikai visuomet nori būti su mumis, noriai įsitraukia į bendras veiklas, domisi ir mūsų darbais, tai tikrai geras jausmas. Šiuo aspektu mūsų namuose vyksta gan įprastas gyvenimas.

Kaip COVID-19 virusas ir jo padariniai paveikė jūsų šeimos gyvenančios Irake gyvenimą? Kokia ten situacija? 

Mano tėvas gyvena Kurdistane, Šiaurės Irake, o sesuo su vaikais Švedijoje. Jų patirtys skirtingos. Švedijos kova su koronavirusu labai liberali ir apie tai kalba visas pasaulis. Sesuo nepajautė ypatingų suvaržymų nei darbe, nei kasdieninėje veikloje, visą pandemijos laikotarpį vyko įprastas gyvenimo būdas. Kurdistano vyriausybė atvirkščiai – ėmėsi itin griežtų suvaržymų, tam tikrais etapais netgi drausdama visiems išeiti iš namų. Mano tėvas su šeima daugelį dienų praleido izoliuoti namuose ir iki šiol taip elgiasi, tačiau tai padėjo suvaldyti viruso protrūkį. Šiuo metu situacija Irake ir Švedijoje stabilizuojasi. Džiugu, kad visi šeimos nariai yra saugūs ir sveiki.