Pablo Picasso šaipėsi, kad visos Paryžiaus kirpėjos skaito Jeano COCTEAU (1889–1963) poeziją. Taip ir buvo, bet perdėtas populiarumas nesumenkino Cocteau genijaus.
ŽMOGUS ORKESTRAS. Cocteau buvo nenustygstantis, jį domino visos meno rūšys ir kryptys. Norėtųsi paironizuoti, kad tik balete jis nešoko, bet ironija būtų prėska: Cocteau dirbo su Seržo Diagilevo „Ballets Russes“, kūrė jo spektaklių libretus ir afišas. Jis daug rašė, turėjo savo žurnalą ir leidybos kompaniją.
Priklausė kompozitorių grupei „Les six“, klubuose grojo džiazą. Buvo pjesių ir scenarijų autorius, pats režisavo, vaidino teatre ir kine. Kūrė grafiką, freskas, vitražus, dekoravo Paryžiaus koplyčias ir Notre dame de France Londono Soho rajone. O senatvėje Cocteau įsiprašė į Venecijos fabriką, kad pažintų Murano stiklo paslaptis...