Lenktynininkė Joana Survilaitė: „Išsidūkstu trasoje, o kelyje esu atsakinga vairuotoja“

Jauna, iš pažiūros į mintyse susikurtą grubios lenktynininkės prototipą nė kiek nepanaši Joana tikina, kad niekada nėra gavusi baudos už greičio viršijimą. „Baudų esu gavusi gal dvi, per visą savo vairavimo istoriją. Paskutinę – už tai, kad pamiršau sumokėti už automobilio stovėjimą. Bet, žinote, ko tik moterims nepasitaiko“, – šelmiškai nė kiek nesusigėdusi ir su liepsnelėmis, taip būdingomis azartiškiems žmonėms, akyse atsako J.Survilaitė.

Tačiau tik įsėdusi į saviškį, lenktyninį „Mitsubishi Lancer Evoliution IX“, kurį lenktynėse valdyti padeda laisvalaikiu šturmanė, o pilnu etatu mama Vesta Survilienė, J.Survilaitė atitrūksta nuo mieste ją varžančių kelių eismo taisyklių.

„Išsidūkti reikia trasoje, o miesto keliuose elgiuosi atsargiai ir esu atsakinga vairuotoja. Aš stengiuosi laikytis eismo taisyklių, nes lakstyti ir lėkti reikia trasoje. Mieste yra žmonių, jie taip pat eismo dalyviai, tad lėkti, paprasčiausiai yra ne tik nesaugu, bet ir nesmagu“, – atsakingai kalbėjo mergina.

Nors visi jau priprato prie vyrų kirpėjų ir kepėjų bei moterų lenktynininkių, Joana patvirtino, kad yra ir tokių, kurie mano, kad dailiajai lyčiai su sportiniu automobiliu – ne pakeliui.

„Aš sakyčiau, kad moteris lenktynininkė nėra įprastas derinys ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse ar net visame pasaulyje. Vyrukai lenktynininkai į moteris lenktynininkes žiūri įvairiai: vieni draugiškai, kiti vis tik juokiasi ir sako, kad moteris ir sportinio automobilio vairas – nesuderinami dalykai. Mat jie galvoja, kad tai labiau šou elementas ar trumpalaikis projektas. Tačiau aš pati šiuo sportu užsiimu ne vienerius metus ir visi vyrai jau tapo ne tik kolegomis, bet ir draugais“, – pasakojo Joana, antradienio vakarą sutikta Vilniuje, bendrovės „Švaros broliai“ 15-tame gimtadienyje.