Lenny Kravitzo fenomenas: džentelmenas, nesikeičiantis nuo 1991-ųjų

Washingtonui šiandien – 62-eji, Jaggeriui – 74-eri. Lenny juokauja, kad jie sudaro tokį „trejeto klubą“. Ir apskritai, žvelgdamas į dešimčia ir dvidešimčia metų vyresnius „broliukus“, Lenny sako matąs pavyzdžius, kaip norėtų sutikti brandžius gimtadienius, kurie gąsdina daugelį žmonių – ir toli gražu ne tik moterų. Kravitzas negaili komplimentų Mickui ir sako, kad „The Rolling Stones“ legenda muzikiniu talentu ir energija pranoksta ne vieną dvidešimtmetį (jie įrašė muziką ir koncertavo kartu). Kita vertus, Lenny irgi yra dėl ko žavėtis.

Išties atrodo, kad Kravitzas neką tepasikeitė nuo 1991 metų, kai 28-erių nusifotografavo albumo „Mama Said“ viršeliui: juodi akiniai, plunksnų boa, dredai. Ir pasiutusi energija: 2018-ųjų pavasarį jis išleis vienuoliktąjį studijoje įrašytą albumą „Raise Vibration“, beveik iškart pasirodys dar vienas, jau irgi įrašytas. Kartu išeis filmas, kurį pats režisuos. Paskui – gastrolės, skirtos pristatyti naujiems dainų rinkiniams. Turą dainininkas baigs būdamas 58-erių. Bet, kaip pats pabrėžia komentuodamas amžiaus temą, – jei rūpinatės savimi, metai nieko nereiškia. „Pažvelkite į Micką Jaggerį scenoje koncerto metu. Pirmyn – atgal, pirmyn – atgal, pirmyn – atgal... Ir taip – dvi su puse valandos. Galite įsivaizduoti, kiek energijos tam reikia. Garaže galite turėti du 1964 metais pagamintus „Porsche“. Vienas atrodys tarsi lūžena, kitas – it ką tik išvažiavęs iš salono. Lemia ne data, o gyvenimo būdas.“

Lenny gyvenimo būdas atrodo stebuklingai nuoseklus: kas dveji ar treji metai įrašomas albumas (tik „Raise Vibrations“ pasirodo po ketverių metų pertraukos). Jokių didelių skandalų su moterimis. Fantastiškas estetikos jausmas. Ir stebuklingas pasitikėjimas savimi – atrodo, kad jis perėmė geriausias savybes iš abiejų tėvų: Sy Kravitzo – buvusio JAV armijos specialiųjų operacijų pajėgų seržanto, kurio gyslomis teka žydų ir ukrainiečių kraujas, ir mamos – šviesaus atminimo aktorės Roxie Roker (1929–1995). Ją ir šiandien visi prisimena ne tik kaip kino žvaigždę, bet ir kaip žmogaus teisių aktyvistę. Sunku patikėti, bet kai 1974 metais CBS komedijoje „Džefersonai“ Roxie suvaidino vieną iš juodaodžių herojų, susitikinėjančių su baltuoju, tai buvo pirmas toks precedentas JAV televizijoje! Lenny prisimena, kad tai buvo pirmasis dviejų rasių atstovų bučinys, parodytas ekrane geriausiu laiku. Ir jo mama gavo kalnus neapykantos kupinų laiškų už tokį akiplėšišką poelgį.

Galima įsivaizduoti, kad vaikui nebuvo visai paprasta augti tarp tokių skirtingų pasaulių, kur tėvas svajojo jį atiduoti į karo mokyklą (jųdviejų santykiai visada buvo gana sudėtingi), o mama buvo atsidavusi hipių taikos ir meilės idėjoms (nenuostabu, kad galiausiai jie išsiskyrė, tiesa, Lenny tuomet jau buvo suaugęs – 21-ų). Bet muzikantas ir pats sako, jog jo gyvenimas visada buvo sūpuoklės. „Man patinka arba gatvės landynės, arba prabangūs rūmai. Vidurio kelio nėra“, – neslepia Kravitzas. Ir tikina kad yra romantiškas hipis, kartais dievinantis gerą šampaną.

Įdomu, kuris – hipis ar hedonistas ir gurmanas – valdo Lenny gyvenimą dabar. Dainininkas parduoda prabangų butą Niujorke, namus Majamyje prie vandenyno ir fermą Brazilijoje. Ir pasilieka dvi rezidencijas – nuostabius rūmus Paryžiuje, kadaise statytus JAV ambasadai, dekoruotus auksu, juoda ir balta spalvomis pagal paties brėžinius, ir „Airstream“ namą ant ratų, esantį Eluteros saloje Bahamose.

Pastarąjį dainininkas ypač vertina dėl mobilumo ir asketiškumo – jo žodžiais, toks namas primena įsčias. Jame negali kaupti nereikalingų daiktų, todėl tenka verstis su kuo mažiau išteklių, ir puikiai supranti, kiek mažai žmogui reikia. O namai Paryžiuje – jo dirbtuvės, parodų salė ir prieglobstis, kur saugomos sentimentalios relikvijos: nuo plakatų, kuriuose protestuojama prieš karą, kabėjusių ant jo kambario sienų vaikystėje, iki Bobo Dylano lūpinės armonikėlės, Jimi Hendrixo ranka rašyto kūrinių sąrašo iš Vudstoko festivalio ir pora bičiulio Prince’o aukštakulnių batelių bei tambūrino.

Jis išgarsėjo 1993-iaisiais – tuo metu jau buvo išleidęs du albumus, jie buvo puikiai perkami ir išgirti kritikų, tačiau būtent tais metais Lenny garsiai paklausė: „Ar eisite mano keliu?“ („Are You Gonna Go My Way“ – taip vadinosi ir albumas, ir vienas didžiausių dainininko hitų), ir visas pasaulis atsakė: „Taip!“ O dabar Kravitzas – ne tik tituluotas ir labai geras muzikantas. Estetas, dizaineris (ne šiaip „žaidžia namus“, interjero ir gaminių dizainas – labai rimta Lenny veikla; tarp jo darbų – riboto leidimo „Leica“ fotoaparatas ir „Rolex Daytona“ laikrodžio modelis), aktorius (stilistas Cina, rengęs pagrindinę heroję Katnis Everdyn „Bado žaidynėse“, – labai simboliškas Lenny vaidmuo kine), fotografas, subtiliai jaučiantis žmogus. Gerai atrodantis ir mada besidomintis vyras. Ir... visiškai vienišas, nors po skyrybų su žmona Lisa Bonet (50) (jųdviejų dukra Zoë Kravitz (29) – kylanti kino žvaigždė) susitikinėjo su Vanessa Paradis, Adriana Lima, Nicole Kidman – su dviem pastarosiomis net buvo susižadėjęs.

Lenny kvatoja, kad Zoë, nuo vienuolikos metų gyvenanti su tėvu, išbaido visas jo merginas. O dar muzikantas, laikantis save krikščioniu ir išsitatuiravęs ant nugaros užrašą „Mano širdis priklauso Jėzui Kristui“, yra sakęs, jog... ketina išlikti tyras, kol nesutiks didžiosios savo gyvenimo meilės ir nenusives jos prie altoriaus.