Atsisveikinimo koncerte Jazzu nevaldė emocijų: „Scenoje verkti galima“

Šeštadienio vakarą prie ,,Siemens“ arenos nusidriekusios eilės tik patvirtino prieš koncertą nuvilnijusias kalbas apie šluote iššluotus bilietus. Milžinišką susidomėjimą renginiu liudijo ne tik lauke lūkuriuojanti minia, bet ir automobilių spūstys. Tačiau organizatoriai, sekę bilietų į koncertą pardavimus, su plūstančia minia puikiai susitvarkė: ištikimiausi grupės klausytojai buvo sparčiai aptarnaujami ir savo vietas pasiekė be didelio pasipiktinimo.

Žiemos šaltį kaip mat išsklaidė pirmieji koncerto akordai. Užgrojus vienam iš seniausių hitų ,,Getting nowhere“ publika jį pasitiko karščiausiais plojimais. Atmosferą kaitino ne tik renginio metu groję hitai, bet ir jautrūs Justės Arlauskaitės-Jazzu pasisakymai apie meilę žmogui ir Lietuvai, laiką, prisiminimus.

Atlikėja negailėjo gražių žodžių publikai, o publika savo ruožtu neliko abejinga: kiekvieną kūrinį lydėjo gausiausi aplodismentai, į sceną plūdo gėlės. Jautrių akimirkų nebuvo išvengta – suskambus dainai ,,Gaila“ publika nuščiuvo, o pati atlikėja nesulaikė emocijų – pravirko. ,,Scenoje verkti galima, o užkulisiuose – nelabai. Ačiū už jūsų meilę."– tarė atlikėja pasibaigus dainai.

Tiesa, gerbėjus žavėjo ne tik muzikos garsai, tačiau ir Justes Arkauskaitės – Jazzu sceninis įvaizdis. Atlikėja koncerto metu aprangą pakeitė net tris kartus, o už nuostabų įvaizdį dėkojo dizaineriui Juozui Statkevičiui.

,,Kartais norisi,kad dalykai, kurie baigiasi, būtų ką tik prasidėję” – tokiais Justės Arlauskaitės-Jazzu žodžiais buvo pasitikta koncerto pabaiga. Įspūdingą renginį užbaigė daina ,,Tik pasilik“, Justės parašyta dar penkiolikos, o gerbėjai nesusilaikė nepakilę iš savo vietų, minia spaudėsi prie scenos krašto, o dainininkė visiems spaudė rankas.