Leopardinio palto sugrįžimas: jo istorija ir kaip jį derinti dabar
Posakis „gero po truputį“ yra tinkamas daugeliu atvejų, stiliui – dažniau su išlygomis. Didelis leopardo paltas, po ilgos pertraukos grįžtantis ir užtikrintai įsitvirtinantis šiuolaikiniame „basic“ garderobe – viena tų išlygų. Leopardo, kaip ir kitų laukinių padarų kailių ir odų raštų, dažnai prisibijoma dėl menamos beskonybės; nors madoje jis ne naujokas, tačiau leopardinio palto statusas mados istorijoje siūbavo nuo rafinuotumo, prabangos iki kičo ir beskonybės simbolio.
Pasidairius atgal į mados praeitį pamatysime, kad leopardo rašto paltą vilkėjo įtakingiausios septintojo dešimtmečio mados ikonos – Jackie Kennedy, Brigitte Bardot, Sophia Loren. Iki septintojo dešimtmečio tai buvo turtingų vyrų žmonų drabužis – gero gyvenimo simbolis, vėliau, prasidėjus protestams prieš natūralius kailius, madingesnis tapo printas.
Nors gamtoje leopardo dėmės skirtos maskuoti ir apsaugoti padarą, vakarietiškoje modernioje madoje šis printas turėjo atvirkštinę reikšmę – seksualumą (laukinė katė, miau) ir prabangą. Dažnai leopardo printo drabužiai tai ir sugestijavo – gilios iškirptės, leopardiniai aukštakulniai, vingius išryškinantys siluetai, t. y. viskas, kas ir taip seksualu, o su leopardo printu atsidurdavo ties vulgarumo riba. Net Christianas Dioras merkė akį savo klientėms, neva jei esi „gera mergaitė“, nesirink leopardo rašto – jis skirtas „pavojingoms moterims“. Banalu? Dabar – taip. Tačiau griežtai reglamentuotos, padorios meilės ir naminės laimės laikotarpiu – šeštajame dešimtmetyje – bet koks dalykas, sugestijuojantis (draudžiamą) seksualumą, buvo būdas komunikuoti tai, ko nebuvo galima pasakyti garsiai.
Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose leopardas susigrąžino savo šlovę – laisvėjančios gatvės mados ir popkultūros dėka, o deriniai įgavo tuo metu netikėtų pankiškų ir rokeriškų užuominų – už tai galime būti dėkingi maištininkėms Debbie Harry-Blondie ir Grace Jones.
Dešimtajame dešimtmetyje dėl buitinių serialų ir grunge leopardo printas vėl smuko į gero skonio dugną.
Kaip bebūtų, šiuolaikinėje madoje leopardo raštas ir ypač paltas grįžo. Tik ne kaip statuso ar skonio – gero ar blogo – simbolis, o tiesiog kaip printas – be psichologinės painiavos. Nors atkreipiantis dėmesį, leopardo raštas yra neutralių spalvų ir nesipeša su kitais raštais, faktūromis, spalvomis, todėl tampa solidžiu esminio garderobo dalyviu.
Naujas, pozityvus, nesiejamas su mada požiūris apie leopardo raštą darosi vis populiaresnis – dėl pagarbos pačiam leopardui: daugelis, pasirinkdami šį raštą, turi minty intelektualų, stiprų gyvūną, kurio kailio raštą dėvėti yra privilegija.
„Ar galiu su leopardo paltu eiti į darbą?“
Leopardo raštas, derinamas su klasikiniu garderobu – baltais marškiniais, kardiganais, kostiuminėmis kelnėmis, oksfordais – yra skoningas, darbui tinkamas derinys. Kasdieniame garderobe – gatvėje ir ant podiumo, kaip žinia, taisyklių nėra – nuo rafinuotų elegantiškų iki pankiškų derinių: su gėlėtomis suknelėmis, athleisure stiliaus elementais, kerziniais auliniais, konversais ir aukštakulniais. Tačiau vienas dalykas šiuolaikinėje madoje ne(be)derinamas su leopardo printu – tai „pavojingos moters“ koncepcija.
„Pff, leopardas su leopardu – beskonybė“
Ilgai tai buvo tabu, tačiau, eliminavus psichologinius pančius, iš leopardinių raštų lieka proporcijų, spalvų ir aksesuarų klausimas – t. y. įprasti stiliaus rūpesčiai prieš veidrodį. „Max Mara“ 2018 rudens / žiemos kolekcijoje – skirtingų dydžių leopardo dėmių neutralių spalvų deriniai, gatvėje – vienodi palto ir kelnių deriniai, o Giovanna Battaglia, vilkinti nuo galvos iki kojų geltono leopardo paltą ir kelnes su kareiviškais kerzais, – nuostabi.
Palyginimui – pavojingos moters – su auliniais virš kelių, trumpo paltyčio derinys, kuris ir uždirbo nekokią reputaciją šiam – gražiam gražaus padaro – raštui.
+18