Lietuvą pamilęs japonas Kotaro tapo žvaigžde: lietuviški hitai ir istorijos užbūrė tūkstančius

Kotaro Hisada / Asmeninio albumo nuotr.
Kotaro Hisada / Asmeninio albumo nuotr.
Šaltinis: Žmonės
2023-03-28 08:06
AA

Nors Japoniją ir Lietuvą skiria tūkstančiai kilometrų 29-erių japonui Kotaro Hisadai atstumas nė motais. Prieš dešimtmetį pirmąkart Lietuvoje apsilankęs vaikinas taip pamilo mūsų šalį, kad nuo to laiko čia svečiavosi daugiau nei 20 kartų. „Esu japonas, labiausiai iš visos Japonijos mylintis Lietuvą“, – nusišypso jis. Klausant Kotaro nė nekyla abejonių, kad meilė šaliai tikrai didelė – vaikinas ne tik išmoko lietuvių kalbą, bet ir dainuoja Lietuvos atlikėjų hitus, kuriais jau spėjo užburti tūkstančius internautų.

Tūkstančius internautų sužavėjęs 29-erių Kotaro Hisada gyvena Osakos prefektūroje, Japonijoje. Dirba maisto prekių parduotuvėlėje geležinkelio stotyje. Kotaro šypsosi – čia dirbti jam patinka, nes gali sutikti ir pasikalbėti su turistais. O juos prakalbinti vaikinas gali ne tik japoniškai ar angliškai, bet ir rusiškai, ukrainietiškai, lenkiškai ir net lietuviškai.

„Man patinka mokėti daug kalbų, man patinka bendrauti su turistais, atvykstančiais į Japoniją. Per pandemiją išbūti man buvo sunku“, – pokalbio su portalu Žmonės.lt pradžioje šypsodamasi prisipažino Kotaro.

Mūsų su K.Hisada pokalbis, be jokios abejonės, vyko lietuvių kalba. Šiuo metu savo gimtinėje esantis K.Hisada dar interviu pradžioje netruko prisipažinti vėl norintis sugrįžti į Lietuvą, kurioje lankėsi ne taip jau ir seniai – prieš porą mėnesių.

„Dar tiek daug visko čia norisi pamatyti, tiek daug aplankyti ir apie tai papasakoti savo „Youtube“ sekėjams“, – tarstelėjo jis.

Bet apie viską nuo pradžių.

Kotaro „romanas“ su Lietuva ir lietuvių kalba užsimezgė visai netikėtai. Prieš kiek daugiau nei dešimtmetį – 2012 metais – vaikinas išvyko mokytis į Lenkiją, kur praleido ketverius metus. Čia pagal mainų programą K.Hisada metus mokėsi licėjuje, dar metus – lenkų kalbos mokykloje, o vėliau dvejus metus studijavo rusų filologiją.

Gyvendamas Lenkijoje, Kotaro daug keliavo po šalį, o kartą nusprendė užsukti ir į kaimyninę valstybę – Lietuvą. Pašnekovas šypsosi – čia visai netikėtai ir užgimė meilė mūsų šaliai.

Kotaro Hisada / Asmeninio albumo nuotr.

„Lietuva man tada atrodė labai paslaptinga, – gražia lietuvių kalba pasakojo Kotaro. – Prisimenu, apie šalį išgirdau dar kokiais 2008 ar 2009 metais per televiziją ir mane labai sudomino. Taip ir nusprendžiau, vos pasitaikius galimybei, atvykti ir pagaliau ją pamatyti.“

Lenkijoje tuomet studijavęs K.Hisada į Lietuvą atvyko vos savaitei. Tik tiek pakako, kad suprastų, jog į šią šalį norės sugrįžti darkart.

„Nuo to laiko Lietuvoje buvau daugiau kaip dvidešimt kartų. Dažnai lankiausi, kai ketverius metus mokiausi Lenkijoje, bet ir nuo to laiko, kai 2016 metais sugrįžau gyventi į Japoniją, šalį aplankau bent kartą per metus“, – dalijosi jis.

Kotaro Hisada / Asmeninio albumo nuotr.

Laikui bėgant Kotaro Lietuvą pažino vis geriau. Japoną sužavėjo ne tik Vilnius ir Kaunas, bet ir mažesni šalies miestai, tokie kaip Tauragė ar Visaginas. Pašnekovas neslėpė – būtent turistų retai lankomos vietos jį labiausiai ir žavi!

„Juk dažniausiai internete gali rasti nuotraukų iš žymiausių ir populiariausių turistinių vietų, o kaimų ir nežymių vietovių vaizdų surasti sudėtinga. O mane būtent tokios vietos, kurios nėra populiarios, labai domina. Man labai patiko apsilankyti mažuose Lietuvos miesteliuose ir kaimuose. Buvo įdomu pamatyti tuos medinius pastatus, o ir tiek daug gamtos... Miesto gyvenimas labai skiriasi nuo kaimo gyvenimo, tai tą kontrastą pamatyti labai įdomu“, – pasakojo Kotaro.

O kaip K.Hisados gyvenime atsirado lietuvių kalba? Vaikinas šypsosi – šios mokytis pradėjo dar prieš pirmąją kelionę į Lietuvą, o jį vedė noras kuo geriau pažinti šalį. Anot Kotaro, surasti informacijos apie Lietuvą japoniškai ar net angliškai ne taip jau ir lengva. O ką jau kalbėti, kai norisi pažinti ne tokias populiarias turistines vietas.

„Mokytis viliojo ir tai, kad lietuvių kalba man skambėjo kaip muzika, o aš labai mėgstu dainuoti. Taip ir pradėjau mokytis. Pirmiausia nuo lietuvių kalbos vadovėlių skaitymo, kalbėjimo internetu su lietuviais, vėliau – vaizdo įrašų žiūrėjimo, straipsnių skaitymo. Labai gera praktika, – šypsojosi jis ir nusijuokė, išgirdęs klausimą, ar lietuvių kalba tokia sudėtinga, kaip mes mėgstame sakyti. – Labai sunki. Čia yra kirčiuotės ir nuolat keičiasi kirčio vieta. Tikrai sunki, tačiau nuostabiai graži.“

Kotaro Hisada / Asmeninio albumo nuotr.

Išmokęs lietuvių kalbą, Kotaro pradėjo kurti vaizdo įrašus, kuriuose apie mūsų šalį stengiasi kuo plačiau pasakoti savo sekėjams. Vaizdo įrašai apie Lietuvą sulaukia didelio susidomėjimo! Tiek užsieniečiams, tiek lietuviams įdomu pamatyti japono keliones po turistines ir retai lankomas Lietuvos vietas.

„Puikiai žinau, kad mano žiūrovų nedomina vaizdo įrašai iš Japonijos. Jie nori video iš Lietuvos. Tai vis stengiuosi jiems parodyti skirtingus miestus, skirtingas vietas. Man ir pačiam labai įdomu pamatyti, ką nors naujo. Mažuose Lietuvos miesteliuose tikrai yra ką pamatyti, o ir apie ką papasakoti“, – dalijos Kotaro.

Tiesa, K.Hisada pasauliui pasakoja ne tik apie įdomias Lietuvos vietas. Savo „Instagrame“ vaikinas dalijasi vaizdo įrašais, kuriuose jis dainuoja lietuviškas dainas.

„Neprisimenu, kokią pirmąją lietuvišką dainą išgirdau, bet prisimenu, kad dar gyvendamas Japonijoje, prieš išvykimą į Lenkiją, klausydavau tokio dainininko Luko. Po to pradėjau klausyti „Saulės kliošo“. Laikui bėgant atradau vis daugiau lietuviškos muzikos – Vaidą Baumilą, Liną Adomaitį, Jurgą Šeduikytę... Taip ir pradėjau mokytis dainuoti lietuviškai. Tikrai nebuvo lengva“, – nusijuokė pašnekovas.

Neseniai socialiniuose tinkluose Kotaro pasidalijo ir prieš porą metų tūkstančius širdžių sutirpdžiusia žemaitės Austiejos daina ŽGŽ („Žiaurē graži žėima“). Paklaustas, ar šią dainą sugalvojo pasirinkti iš meilės žiemai, Kotaro tik nusijuokė.

„Ne. Nors man gražu apsingti miškai ir apledėję ežerai, bet toks vaizdas patinka tik trumpam. Man nelabai patinka šaltis. Bet daina apie žiemą labai patiko. Taip ir sugalvojau pabandyti ją padainuoti.“