Lietuvą pamilusi grupė „Little Dragon“ čia jau turi draugų, kuriuos sutikti – vienas malonumas

Grupė „Little Dragon“ egzistuoja beveik 20 metų. Per tą laiką jie ne tik užsitarnavo pripažinimą muzikinėje padangėje, bet ir subūrė didžiulį gerbėjų ratą visame pasaulyje. Būdami labai skirtingomis asmenybėmis, jie visuomet išliko artimi vienas kitam. Todėl kalbant su grupės būgnininku Eriku Bodinu atrodo, tarsi kalbėtumeisi su visa „Little Dragon“ komanda.

Lietuvoje lankėtės jau ne kartą. Kokia mėgstamiausia jūsų vieta?

Buvome Vilniuje ir mažesniuose miestuose. Lietuvoje mums patiko viskas. Tiek sostinė, tiek kitos vietovės. Vilnius – gražus savo ypatinga architektūra. Raudoni jo stogai ir senamiestis – saugo romantišką istoriją. O geriausia Lietuvoje – mūsų laukianti minia. Ji sukuria nuostabiausią atmosferą. Žmonės šilti, džiaugsmingi. Koncertuoti lietuviams išties malonu.

Turite draugų Lietuvoje?

Taip. Iš pradžių čia atkeliavome nieko nepažinodami. Tačiau sutikome koncertus organizuojančius žmones, didžiulę komandą lietuvių, kurie buvo be galo draugiški. Aišku, dabar negalėčiau pasakyti lietuviško žodžio. Jūsų kalba gan sudėtinga, bet žinau, jog sugrįžęs koncertuoti vėl bandysiu prisiminti tuos žodžius.

Kiek kalbų mokate?

Laisvai kalbu angliškai ir švediškai. Šiek tiek suprantu prancūziškai. Būtų smagu mokėti daugiau kalbų. Na, sugrįžęs į Lietuvą galėsiu pasipraktikuoti.

Galbūt rašote kelionių dienoraštį, kurį atsivertę prisimintumėte visus savo nuotykius, potyrius?

Mūsų dienoraštis – tai nuotraukos, užfiksuotos gražios akimirkos. Kartais kažką užsirašome, tačiau detaliai kiekvienos savo kelionės į žodžių pavidalą nevelkame. Džiaugiamės galėdami išgyventi kiekvieną momentą. Juk geri išgyvenimai pasilieka širdy.

Pasikalbėti apie Lietuvą ir joje laukiantį koncertą jūs skubėjote iš sporto salės. Lengvai randate laiko sportui, tarp visų koncertų ir kelionių?

Sportas – vienas tų dalykų, kuriuos per daug metų su grupe suvokėme privalantys daryti, turėdami ne vieną koncertą ir keliaudami po pasaulį mes aliname organizmą. Kartais atrodo, kad po gero vakarėlio galėtumei visa dieną nekelti kojos iš lovos, tačiau tuomet kenčia tavo kūnas. Reikia rasti jėgų juo pasirūpinti. Todėl asmeniškai aš, na, ir kiti komandos nariai – dažnai apsilankome sporto klube.

Kadangi kuriate romantišką muziką, dažnai apie jus, kaip asmenybes, sklando panašus požiūris. Kiek romantikos yra jūsų kasdienybėje?

Nežinau (šypteli). Iš tiesų per visą tą keliavimą man sunku būti romantiškam. Kaip tai padaryti, jei, pavyzdžiui, nori nustebinti žmoną, merginą, bet esi už tūkstančio mylių? Tačiau stengiuosi. Jaučiu – visi komandos nariai yra tvirtos asmenybės. Esame laisvi ir be galo tą laisvę branginame. Dažnai improvizuojame. Kalbant apie muziką... Nenorime atrodyti per daug keisti. Daryti kažko tokio ypatingo, kad kiti žmonės nesuprastų. Bet vėl gi – norime padovanoti savo klausytojui unikalią muziką.

Kaip manote, ar muzika gali pakeisti žmonių mąstymą?

Taip. Muzikantai dažnai kuria paveikti tam tikrų politinių veiksnių, trokšta perduoti vienokią ar kitokią žinutę. Kartais kuriame apimti pykčio, kartais meilės. Bet iš esmės kiekvienas klausytojas yra paveikiamas garso, to, kaip tam tikra daina nuskamba. Todėl kiekviena daina tikrai keičia nuotaiką, o kartais gali turėti galią ir mūsų požiūriui į gyvenimą.

Nuo tada, kai įžengėte į muzikos industriją daug kas pasikeitė?

Žinoma. Atsirado išmanieji telefonai, jiems skirtos muzikos programėlės. Dabar atlikėjas turi kur kas labiau pasistengti, jei nori parduoti įrašus. Žmonės viską gali rasti „Spotify“ arba „Youtube“. Iš kitos pusės – vis dar yra daug norinčių ateiti į koncertus.

Turite dainų, kurios nepamirštamai būtų sudrebinusios jūsų pasaulį?

Žinoma. Tai – muzika iš vaikystės. Manau, kad užaugus, tave nebe taip veikia dainos, kaip tos, kurių klausei būdamas mažas. Man, asmeniškai, labai patiko Prince‘o kūryba. Žavėjausi jo asmenybe, dainomis ir pirkdavau įrašus. Todėl vis dar įsivaizduoju, kad svarbu kurti tai, ką gali suvokti ne vienas žmogus. Juk muzikantas, kaip ir kiekvienas žmogus, kuria istoriją.

Lipdamas į sceną visuomet būnate geros nuotaikos? Ar bent kartą jums teko groti publikai, kai jautėtės negerai?

Stengiuosi būti atsipalaidavęs. Kiekviena emocija yra svarbi koncertuojant. Keletą kartų per mūsų pasirodymą buvo dingusi elektra, pasitaikė nesutarimų su komanda, organizuojančia koncertą, tačiau tai yra niekai. Kiekvieną kartą prieš lipdamas ant scenos aš šiek tiek nerimauju, tačiau vos ant jos atsidūręs – atsipalaiduoju ir stengiuosi išlikti ramus.