Lietuvai prisieksiančiam sirui Median gražiausias žodis – „siela“, kroatė Maja linki, kad mūsų būtų 6 milijonai

Kas būtų geriausia dovana Lietuvai? Pasidalinkite savo idėja!

Prieš pusantrų metų drauge su vyru Luku į Lietuvą atsikrausčiusi Maja iš karto pradėjo mokytis lietuviškai. „Mano vyras lietuvis. Nors jis kalba kroatiškai, ir aš noriu išmokti lietuvių kalbos, kad galėčiau bendrauti ne tik su juo, bet ir su jo šeima, draugais“, – 15min sakė Maja.

Žino, ką reiškia „kabinti makaronus“ ir „troleibuse gimęs“

Kol kas sunkiausi jai ilgi lietuviški žodžiai. „Nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems“ vis dar negaliu pasakyti, – juokėsi jauna mama, paminėdama ir kai kurias jai juokingas frazes, pvz., „nekabink man makaronų“, arba „troleibuse gimęs“.

Nors jau gali daug daugiau suprasti, nei prieš pusantrų metų, mokytis lietuvių kalbos Majai nėra lengva. „Vis dar negaliu laisvai kalbėti. Po ilgo pokalbio lietuviškai jaučiuosi lyg nubėgusi 10 kilometrų“, – juokėsi Maja.

Būsimą vyrą sutiko Šventojoje

Pirmą kartą Lietuvoje ji lankėsi 2015 metais, dalyvavo Erasmus plius projekte Šventojoje, kuris truko vos 14 dienų, tačiau ten ji sutiko savo būsimą vyrą. 2017 metais jis persikėlė į Kroatiją, o 2019 metų rudenį abu nusprendė gyventi Lietuvoje.

„Prieš persikeldami čia norėjome pakeliauti po Pietryčių Aziją ir Australiją, tačiau dėl COVID-19 vietoje 4 planuotų mėnesiu kelionėje užtrukome 10 mėnesių. 2020-ųjų liepą atvykome į Lietuvą, rugpjūčio gale jau pradėjau dirbti IT įmonėje. Šiuo metu esu motinystės atostogose, nes turime trijų mėnesių sūnų“, – savo istorija dalijosi 30-metė Maja.

Namai ten, kur širdis

Namai yra ten, kur širdis. Jos vyras lietuvis, Lietuvoje ji pagimdė sūnų ir priglaudė šunį. „Jaučiu, kad Lietuva – mano nauji namai. Bet, žinoma, aš labai myliu Kroatiją“, – sako Maja.

Skirtingai nei tėvynėje, čia nėra kalnų, o lietuviškos žiemos – šaltos, tad labiausiai naujuose namuose ji pasigenda kalnų ir saulės. Jei išvyktų iš Lietuvos, juokiasi, kad labiausiai trūktų juodos duonos ir sūrelių.

Iš lietuviškų tradicijų jai mieliausias Kūčių vakaras. Majos anyta Daiva išmokė ją gaminti kur kas daugiau nei 12 skirtingų lietuviškų patiekalų ir – ji iš tiesų mėgsta lietuvišką virtuvę!

Į klausimą, kokia dovana Lietuvai, jos nuomone, būtų geriausia, Maja linkėjo: kad po 100 metų būtų dainuojami ne Trys, o Šeši milijonai!

Būdavo įdomu klausytis Majos

Pasak Vilniaus universitetas filologijos fakulteto lituanistinių studijų katedroje Mają lietuvių kalbos mokiusios dr.Eglės Gudavičienės, ji buvo pažengusiųjų grupėje. Išsiskyrė tuo, kad ne tik pagal užduotis kalbėjo, o ką nors vis pridėdavo nuo savęs: dalijosi savo požiūriu į gyvenimą, savanorystės patirtimis ir pan. 

„Būdavo įdomu klausytis Majos. Tokiais atvejais jauti, kad ne tik mokai kalbos, bet ir pats esi kitų vedamas. Labai įstrigo, kai, kalbant apie keliones, Maja sakė labai besiilginti Kroatijos ir ten likusios savo šeimos. Buvo pandemijos situacija, tad visi jautėmės vieni nuo kitų atsiskyrę“, – dalijosi dėstytoja.

Šiuo metu dr.E.Gudavičienė dirba tik su pradedančiaisiais, Erasmus studentais, kuriems lietuvių kalba ne privaloma, o pasirenkama. „Mėgstu dirbti su žmonėmis, kurie domisi mūsų kultūra arba neįsivaizduoja, kaip galima pusmetį ar metus gyventi šalyje ir nieko nesuprasti, nesidomėti šalimi, į kurią atvyko. Tokiais atvejais kursai neapsiriboja vien kalbos mokymu. Daug kalbame apie šventes, lankytinas vietas, tradicijas ir vien lietuvių kalba neapsiribojame“, – juokėsi dėstytoja Eglė, pacituodama vokietę studentę, kuriai labai įdomu mokytis ne tik naujos kalbos, bet ir „mažos šalies kalbos“.

Atvyksta ne tik japonų, mistiškai susidomėjusių Lietuva

Pora dešimtmečių užsieniečius lietuvių kalbos mokanti Vilniaus universiteto filologijos fakulteto lituanistinių studijų katedros dėstytoja dr.Inga Hilbig kaskart nustemba, kokie tik žmonės nesugalvoja mokytis lietuvių kalbos. Kartas nuo karto atvyksta japonų, mistiškai susižavėjusių Lietuva, pamačiusių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslus ir pajutusių trauką mūsų šaliai. Smagu sulaukti studentų ne tik iš Europos, bet ir, pvz., ir Naujosios Kaledonijos, kitų egzotiškų kraštų.

„Savaip žavi Erasmus studentai, atvykstantys į Lietuvą tik pusmečiui, bet norintys pasimokyti lietuvių kalbos, – kolegei Eglei antrino dėstytoja. – Tai tikrai nėra lengva. Trys susitikimai per savaitę – pakankamai intensyvu žmonėms, kurie ir taip daug visokių veiklų turi. Suprantamas atvykstančiųjų į Lietuvą iš meilės ar dėl darbo nusiteikimas mokytis mūsų kalbos, nes jie čia ir gyvena, tačiau Erasmus studentų pasirinkimas negali nežavėti“.

Kuo toliau – tuo mišriau

Net po 2-3 kartus per dieną Vilniaus universiteto lituanistinių studijų katedroje užsiėmimai vyksta užsieniečiams baltistams. Mažiau intensyviai lietuvių kalbos mokosi patys įvairiausi žmonės: nuo kirpėjo iš Pakistano, meilės emigrantų, iki tarptautinių kompanijų Lietuvoje darbuotojų.

„Kuo toliau, tuo mišriau. Jei anksčiau lietuviškai mokėsi žmonės iš JAV, Vakarų Europos, turintieji lietuviškų šaknų, dabar tikrai iš viso pasaulio atvažiuoja mokytis lietuviškai. Motyvacijos – pačios įvairiausios ir jau darosi sunku apibendrinti. Lietuvių kalbos mokosi ir jauni ir vyresni, nuo gaisrininkų iki ambasadų darbuotojų“, – apibendrino dr.I.Hilbig.

Ypatingą studentą iš Sirijos atsimena iki šiol

Sirą Median, kuris į Vilniaus universiteto filologijos fakulteto lituanistinių studijų katedrą atėjo daugiau nei prieš 10 metų, dėstytoja dr. I.Hilbig atsimena iki šiol: „Jis buvo labai geras studentas! Iš Sirijos atvyko jau gerokai savarankiškai pasimokęs žodžių, frazių. Mane labai sužavėjo, kad žmogus iš taip toli, šalies, iš kurios nesulaukdavome daug studentų, be jokio asmeninio kontakto su Lietuva pas mus atvyko, pradėjo mokytis. Jam tebuvo 17-18 metų, bet labai rimtai mokėsi ir daug išmoko“.

Lietuvą atrado atsitiktinai

Studijuoti Vilniaus universitete Madian iš Damasko atvyko dar prieš prasidedant neramumams Sirijoje.

„Baigdamas mokyklą ėmiau svarstyti, į kokį universitetą vykti studijuoti informacinių technologijų. Jau anksčiau buvau nutaręs, kad studijuosiu svetur, tačiau nieko nežinojau apie Baltijos regioną, o Lietuvą atradau atsitiktinai, per pažįstamus“, – 15min pasakojo Median.

Kadangi jam buvo svarbi studijų kokybė, o Vilniaus universiteto Informatikos fakultetas ja garsėjo, vaikinas pradėjo domėtis Lietuva, skaityti apie šalį, per internetą susirado ir ėmė susirašinėti su žmonėmis iš Lietuvos.

„Sužavėjo kultūra, žmonių draugiškumas. Tačiau Sirijoje apie Lietuvą tuo metu mažai kas žinojo, nepažinojau nieko, kas būtų lankęsis šioje šalyje, todėl man buvo smalsu pačiam savomis akimis pamatyti Lietuvą“, – juokėsi Median.

Bandė suprasti „kaip veikia lietuvių kalba“

Dar Damaske pradėjęs mokytis lietuvių kalbos, jis susirado keletą šaltinių, per tris mėnesius išmoko pačius pagrindinius žodžius, frazes, bandė savarankiškai suprasti, „kaip veikia gramatika, lietuvių kalba“, tad atvykęs čia jau galėjo šį tą suprasti ir pasakyti, tik su tuomet dar stipriu akcentu, o ir tarimas nebuvo labai geras.

IT studijų programa, kurią pasirinko studijuoti Vilniaus universitete, buvo dėstoma tik lietuviškai, tad Median metus mokėsi kalbos, išlaikė egzaminą ir tik tada pradėjo studijuoti.

Prisimena litus, mato Lietuvos progresą

„Vos atvykus į Lietuvą, šalis man padarė labai didelį įspūdį ir vis stebino iš naujo, kad yra kur kas gražesnė, nei matydavau nuotraukose internete, įsivaizduodavau skaitydamas. Per 12 metų, kai čia gyvenu, labai daug kas pasikeitė. Tais laikais dar turėjome litus, o paskui buvo įvesti eurai. Tai – vienas iš ekonominių pasikeitimų. Verslo prasme, Lietuva vytėsi, vystosi ir turi potencijos vystytis toliau, ypač IT srityje“, – akivaizdu 32 metų Median.

Jam išvykus iš Damasko Sirijoje prasidėjo karas. Giminėms kažkaip pavyko išsigelbėti, tad jie gyvena įvairiose Europos šalyse, o Median pasiliko Lietuvoje, su kuria ir toliau planuoja sieti savo ateitį, turi lietuvaitę sužadėtinę, ketina kurti šeimą.

Prisieks Lietuvos Respublikai

„Prisiekęs Lietuvos Respublikai, tapsiu Lietuvos piliečiu“, – pasidžiaugė Median. Tokia galimybe jis pasinaudojo Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, kaip šioje šalyje gyvenantis daugiau nei 10 metų.

Reikėjo išlaikyti lietuvių kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. „Džiaugiuosi, kad išlaikiau aukščiausios – 3 kategorijos lietuvių kalbos egzaminą. Pilietybei tai nebuvo būtina, tačiau man buvo kaip iššūkis, kurį įveikiau“, – šypsojosi Median.

Kodėl gražiausias žodis – „siela“

Paklaustas, koks lietuviškas žodis jam gražiausias, atsakė, kad „siela“, nes labai gražiai skamba ir yra paprastas žodis su nepaprasta reikšme.

Median laisvai kalba arabų, anglų ir lietuvių kalbomis, neblogai prancūzų, portugalų ir graikų kalbomis. „Kadangi mėgstu apie kalbas skaityti ir jų mokytis, dar šiek tiek moku ispaniškai, teko mokytis korėjiėčių, japonų kalbų, tačiau neilgai“, – vardijo IT specialistas pagal užsakymus dar ir vertėjaujantis iš arabų kalbos.

Paklaustas, kas, jo nuomone, būtų geriausia dovana Lietuvai, Median visų pirma minėjo žmones, jaunimą, darbą, verslumą. „Lietuva stiprėja, ekonomika vystosi ir tai – geriausia dovana šiai valstybei, kaip ir visi čia gyvenantieji, dirbantieji Lietuvai“.

Šie žmonės mus patvirtina, drąsina, stiprina

Žmonės, kurie imasi didžiulio iššūkio mokytis lietuvių kalbos, mums taip pat yra didelė dovana, kaip ir jų dėmesys, meilė mūsų šaliai, įsitikinusi dėstytoja dr. I.Hilbog: „Mums, lietuviams, labai svarbu jausti ir vis labiau įsitikinti, kad esam kažko verti, įdomūs, ne tokie jau maži, nereikšmingi. Tad užsieniečių susidomėjimas Lietuva, jos kultūra, kalba, noras likti čia gyventi mus patvirtina, drąsina, sustiprina“.

Atvykstantieji iš skirtingų šalių ir kultūrų, dėstytojos žodžiais, atneša mums naujo vėjo, galimybę pažvelgti į save kitomis akimis.

„Nevirti tik savose sultyse visiems vertinga. Mėgstame keliauti ir pažinti kitas kultūras, tačiau žmonės, pasirinkę gyventi pas mus, plečia mūsų akiratį net neišvykstant iš Lietuvos. Šeimos mišrėja, vaikų dvikalbių vis daugiau ir tai yra nuostabu“, – mano dr.I.Hilbig.

Besimokančiųjų lietuvių kalbos skaičiai auga. Dieną Vilniaus universiteto filologijos fakulteto lituanistinių studijų katedroje lietuviškai mokosi užsieniečiai studentai.

Vakariniuose kursuose – dirbantys žmonės, kurių šiuo metu yra apie 100. Ir tai tik VU, o kiek mokosi kituose kursuose , privačiai, kituose Lietuvos miestuose.

O kas, Jūsų manymu, būtų geriausia dovana Lietuvai? Pasidalinkite savo idėja!

Projektą „Dovana Lietuvai“ inicijuoja „Perlas“.