Lietuvės ir jordaniečio dukra pristato išgyvenimų kupiną dainą: įkvėpė gerai žinomas romanas

Lietuvės ir jordaniečio dukra šiame savo kūrinyje stengėsi į viena sujungti Viduriniųjų Rytų ir Rytų Europos muzikos stilius.

Dainai „The Stranger“ atlikėją įkvėpė Albero Kamiu romanas „Svetimas“ – kūrinys, kurio herojus nesugeba ir nenori prisitaikyti prie visuomenės normų, dėl to tampa nesuprastas ir atstumtas.

„Man ši tema pasirodė labai artima. Augdama tarp skirtingų kultūrų nuolat jaučiausi taip, lyg netelpu į nė vienas normas – Lietuvoje esu iš Vidurio Rytų, o Jordanijoje – lietuvė. Dažnai susidurdavau su jausmu, kad pasaulis greitai teisia tai, ko nesupranta.

Esu jautrus ir kitus stengiantis suprasti žmogus, man svarbu – tiesa ir tinkamas požiūris, tad ir kūryba – platforma savajai tiesai, savo mintims. Čia galiu drąsiai išsakyti viską: savo tiesas ir netiesas, savo supratimą ir man artimas temas atvirai, be užglaistymų.

Šiandien pasaulyje matau daug nelygybės, žmonės vertinami neteisingai, vieno skausmas pripažįstamas, kito – ne, o erdvės būti tikruoju savimi randame vis mažiau. Tad tą žmogiškumą ir noriu išreikšti savo kūryboje“, – pasakoja Marlen.

Dainininkės naujausia daina – tarsi pasipriešinimas tokiam pasauliui. Ji – apie tai, kaip svarbu likti ištikimam savo tiesai, net jei aplinkiniai to nesupranta ar dėl to jaučiasi nepatogiai.

Kūrėjai svarbu pasakyti, kad nereikia bandyti prisitaikyti, vardan kitų nuomonės aukoti savo autentiškumo ir visada likti ištikimam savo moralei, principams ar įsitikinimams.

„Augti vakarietiškame pasaulyje su meile arabiškai kultūrai nebuvo lengva, nors tolerancijos po 2000-ųjų, kai gimiau, jau buvo kiek daugiau. Juk islamo kultūra – neatsiejama mano identiteto dalis. Lietuvoje niekada nesijaučiau visai lietuvė, bet ir Jordanijoje buvau svetima.

Užaugau, mokiausi visąlaik jausdamasi kitokia – ir širdimi, ir išvaizda. Mano bruožai nėra lietuviški. Iki šiol Vilniuje užėjusi į kavinę puodelio kavos dažnai išgirstu, kad į mane kreipiasi angliškai. Nors puikiai kalbu lietuviškai, o arabų kalbos visai nemoku, tokie kreipiniai man iki šiol skamba kaip priminimas – tu kitokia, ne sava“, – sako dainininkė.

Studijuoti į daugiakultūrinį Berlyną – miestą, pilną galimybių ir visokiausių žmonių – Marlen išvyko su džiaugsmu. Jaunai merginai atrodė, kad ten pasaulis yra atviresnis, mažiau teisiantis. Čia, sako ji, suprantama ir jos muzika, ir pasaulėžiūra. Kadangi dainas rašo ir atlieka anglų kalba, jos kūrinius supranta visi.

Gimtai šaliai savo dainą naują dovanojanti mergina muzikos platformose debiutavo šių metų sausį – su garsiu Lietuvoje dirbančiu ir jau 10 metų čia gyvenančiu norvegu prodiuseriu Snorre Bergerud ji pristatė dainą „Faceless People“.

„Kol kas esu namuose, kuriu mamos – dailininkės ir grafikės Editos Suchockytės studijoje. Ji tapo paveikslus, o aš skambinu pianinu – gera čia būti. Tačiau dvasioje esu keliauninkė, mėgstu klajoti po pasaulį, tad kur ir kada atsidursiu – sunku planuoti.

Tikiu, kad mano kelias – muzika, manau, kad visada juo eisiu. Juk ne veltui pasirinkau ir tokias studijas. Tačiau ar tai bus vienintelė mano veikla – sunku pasakyti. Esu atvira keistis, pažinti naujus žmones ir kitokius horizontus – man viskas įdomu.

Šiandien degu noru kurti dainas, leisti savo muziką į pasaulį, dainuoti scenoje. Man rūpi ir tarptautiniai vandenys, bet svajoju savo auditoriją augintis ir namuose. Artistui jausti palaikymą – be galo svarbu.

O gal kada su tinkama daina mane išvysite ir Eurovizijos atrankoje? Šis konkursas mano mintyse tikrai yra, tačiau stačia galva nešoku ir pačioje pradžioje kuriu save, kaip atlikėją“, – šypsojosi jauna kūrėja.