Lietuvės papuošalai, pakerėję italus: kiekvienas sulaukia savo žmogaus

Vilniuje gimusi ir užaugusi Jurga studijavo Venecijos dailės akademijoje. Šiame mieste ji susipažino su žmogumi, kuris vienoje krautuvėlėje prekiavo Murano stiklo dirbiniais.

„Šis stiklas mane sužavėjo! Supratau, kad noriu išmokti iš jo padaryti ką nors gražaus, – prisimena Jurga, toje pačioje parduotuvėlėje nusprendusi baigti su tuo susijusius kursus. – Tada man atsivėrė visas kūrybos pasaulis – žaidžiant spalvomis ir formomis galima sukurti pačių įvairiausių dekoracijų ar papuošalų!“

Jurgos vyras taip pat įsitraukęs į šią veiklą, tik jo rankose – ne stiklas, o varis, žalvaris ir sidabras. „Mes turime visišką kūrybinę laisvę: būna, vyras paima kokį nors mano padarytą stiklo karoliuką ir derina jį su vienu ar kitu metalu ir štai, žiūrėk, jau turime kažką įdomaus. Kartais žmonės klausia, koks mūsų stilius ar tematika, bet mes atsakymo neturime – tai gana spontaniškas procesas, kartais patys nežinome, ką sukursime“, – šypsosi.

Vis dažniau pastebėdavome, kad klientai nori mokėti kortele, nes jiems taip paprasčiau. Kitiems net atrodo, kad tokiu būdu išleidžia mažiau pinigų. Pasiklausinėję pažįstamų ir draugų pastebėjome, kad jie visi naudoja „SumUp“. Pradėjome ir mes – esame labai patenkinti, nes tai paprastas ir funkcionalus kortelių skaitytuvas.

Jurga tiki, kad kiekvienas papuošalas turi sulaukti savo šeimininko, kuriam bus reikalingas. „Yra buvę, kai vienas ar kitas papuošalas ilgesnį laiką, rodos, visai nedomina klientų – niekas jo neapžiūrinėja, nieko apie jį neklausia, tačiau vieną dieną ateina žmogus, kurio dėmesį būtent jis ir patraukia. Pirkėjas nuščiūva, kad štai pagaliau rado sau tobulą papuošalą. Taigi aš manau, kad kiekvienas kūrinys yra kam nors skirtas, tiesiog turi sulaukti savo žmogaus“, – svarsto pašnekovė.

Pakerėjo italus

Šiuo metu šeima laimę jau kelerius metus kuria Žagarėje, tačiau savotiškais namais laiko ir Italiją – ne vieni joje praleisti metai leido pažinti šios šalies žmones ir kultūrą, todėl ir savo papuošalais daugiausia prekiauja būtent joje: dalyvauja mugėse ar parodose, tačiau dažniausiai tiesiog susimoka už galimybę pasidėti prekių stendą gatvėje.

„Prekyba gatvėje mums gerai sekasi: jaučiamės pažįstantys italus ir suprantantys, kas jiems patinka. Net grįžę gyventi į Lietuvą toliau tęsiame tai – porąkart per metus pabūname Italijoje ir parduodame tiek, kad užtenka šeimai pragyventi apie pusmetį, iki kitos mugės ar tiesiog prekybos gatvėje“, – atvirauja Jurga ir priduria, kad savo verslo perkelti į parduotuvę šiuo metu nenorėtų, nes tiki prekybos gatvėje sėkme, kuri bent jau kol kas poros tikrai neapleidžia.

Šeima tikisi, kad papuošalai ras kelią ir į lietuvių širdis, mat neseniai dalyvavo Žagarės festivalyje ir sulaukė netikėtos sėkmės bei susidomėjimo. „Gal po truputį įsitvirtinsime ir Lietuvoje, bet Italijos tikrai neapleisime – mėgstame keliauti, ir nors tos išvykos būna darbinės, kartu tai ir malonus poilsis“, – šypteli.