Lietuviai savo savijautą vertina geriau nei estai ar latviai: kas juos džiugina?

Geriausiai jaučiasi lietuviai

„Pastebime, kad pasitraukus žiemai daugelį kamuoja pasyvumas, energijos trūkumas, prislėgta nuotaika ar miego sunkumai. Jei šie simptomai neturi medicininės priežasties, laikas atsisukti į savo gyvenimo būdą: kiek fiziškai aktyvūs buvome visus metus, kokie yra mūsų kasdieniai mitybos pasirinkimai ir ar skiriame pakankamai laiko sau? Norėdami paskatinti apie tai pagalvoti, darbuotojus edukuojame apie simptomų atpažinimą, elgesio keitimo būdus, o kiekvieną balandį skelbiame Geros savijautos mėnesiu ir kviečiame visus atrasti sau tinkamą būdą papildyti energiją maistu bei aktyviu gyvenimo būdu. Juk net paprasti kasdieniai pasirinkimai gali tapti pozityvių pokyčių pradžia“, – sako „Rimi Lietuva“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius.

Tarp Baltijos šalių gyventojų stipriausią gerovės jausmą kasdieniame gyvenime jaučia lietuviai – 55 proc. jų savo bendrą emocinę ir fizinę savijautą atliktoje apklausoje įvertino kaip labai gerą arba gerą. Tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje šis rodiklis siekia 39 proc., o Estijoje – 49 proc. Savo emocinę ir fizinę savijautą Lietuvoje vidutiniškai įvertino 37 proc. respondentų, o prastai arba labai blogai apie 8 proc. apklausos dalyvių. Latvijoje šie rodikliai atitinkamai sudarė 45 ir 16 proc., o Estijoje – 40 ir 11 proc.

Nors lyginant su kaimynėmis Latvija ir Estija, apklausos rezultatai Lietuvos atveju yra pozityviausi, pagrindine savo prastos savijautos priežastimi mūsų šalies gyventojai įvardijo nerimą dėl sveikatos. Tuo tarpu apklausos dalyviai Latvijoje nurodė įvairias emocines blogos savijautos priežastis, o estams didžiausią nerimą kelia susirūpinimas savo finansais. Kiek mažesnė dalis respondentų Baltijos šalyse, kaip vieną iš blogos savijautos šaltinių, nurodė energijos trūkumą, išsekimą, depresiją, santykių problemas, pramogų ir poilsio trūkumą.

Gerai besijaučiantys dažniausiai teigė esantys 18–24 metų amžiaus respondentai. Taip pat tie, kurie kasdien renkasi maitintis sveikatai palankiau. Be to, apklausos respondentai nurodė ir pagrindinius faktorius, kurie jiems padeda jaustis geriau. Pirmoje vietoje lietuviai įvardijo šeimą (65 proc.), kokybišką miegą (63 proc.), emocinę pusiausvyrą ir gerą sveikatos būklę (po 53 proc.), taip pat galimybę skirti daugiau laiko sau (48 proc.) ir aktyvų laisvalaikį (39 proc.). Dalis apklausos dalyvių geros savijautos faktoriais įvardijo ir buvimą su draugais (29 proc.), darbą (28 proc.) bei sveikatai palankią mitybą (22 proc.).

Gerą savijautą užtikrina ir sportas

Kaip vieną iš veiklų, kuri padeda pagerinti savo savijautą, lietuviai dažniausiai įvardijo buvimą lauke ir gryname ore. Apklausos duomenimis šią priemonę renkasi 61 proc. lietuvių. Nemaža dalis respondentų gerą savijautą taip pat sieja su sportu bei fiziniu aktyvumu (44 proc.), kelionėmis (31 proc.), vitaminų vartojimu (27 proc.) ar sveikatai palankiu maistu (25 proc.).

Fizinio pasirengimo ekspertė, sporto klubo „Impuls“ trenerė Eglė Graževičiūtė pritaria, kad fizinis aktyvumas ir sportas, ypač pajutus savijautos pokyčius keičiantis metų laikams, yra vienas geriausių būdų jaustis geriau. Tad balandį su „Rimi“ komanda ji dalinsis patarimais, kaip pagerinti savijautą ir teisingai sportuoti.

„Tikrai nereikia iškelti sau neįveikiamų tikslų – užteks daugiau laiko skirti vaikščiojimui gryname ore ar paprastai kūno žadinimo mankštai. Miegas taip pat yra be galo svarbus, todėl būtina nepamiršti reguliariu metu skirti laiko poilsiui – jis padės tvirtus pamatus aktyviai dienai“, – sako E.Graževičiūtė.

Palaiko darbuotojų gerą savijautą

Gera savijauta susideda iš skirtingų elementų, kuriuose maistas, judėjimas, emocinis stabilumas ir bendravimas su kitais žmonėmis atlieka pagrindinį vaidmenį. Apie gerą savijautą prekybos tinklas „Rimi“ siekia edukuoti ne tik savo pirkėjus dalindamasis sveikatai palankesniais receptais, taip pat sveikatai palankesnius produktus pažymėdamas „Rinkis sveikiau“ ženklu, bet ir darbuotojus. Pasak prekybos tinklo personalo vadovės Vaidos Kaikarienės, organizacijos viduje šį mėnesį laukia gausybė vidinių iniciatyvų, padėsiančių darbuotojams susigrąžinti motyvaciją, jėgas ir gerą nuotaiką po žiemos, o įgytos žinios, pradėtos veiklos, neleis sustoti ir likusius metus.

„Šiemet, tęsdami Geros savijautos mėnesio tradiciją, didelį dėmesį skirsime emocinei ir fizinei darbuotojų sveikatai: dovanosime specialius vitaminų rinkinius visiems mūsų darbuotojams, kviesime juos į virtualius seminarus, mankštas, kvėpavimo pratimus bei treniruotes su specialistais, organizuosime žygius gamtoje bei ėjimo varžybas tarp visų mūsų Baltijos šalių darbuotojų. Judėjimas svarbu ne tik ryte ar vakare, bet ir dienos metu. Kviečiame ir siūlome darbus su kolegomis aptarti ne sėdint prie stalų, o vaikštant gryname ore ar stovint. Emocinė sveikata nėra atskirta ir nuo finansinės darbuotojų gerovės. Rimi darbuotojai kviečiami dalyvauti ir skatinami daugiau sužinoti, kaip sutaupyti, planuoti savo išlaidas, stiprinti savo finansinį raštingumą. Be to, turėsime ir įvairių kitų veiklų, pavyzdžiui, kartu su dietologe biure gaminsime glotnučius ir skatinsime kraujo donorystę surengdami specialią jos akciją“, – geros savijautos mėnesio veiklas įmonėje pristato V.Kaikarienė.

* Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą 2023 m. kovo mėnesį, prekybos tinklo „Rimi“ užsakymu, atlikto Latvijos visuomenės nuomonės tyrimų centras „SKDS“. Apklausoje dalyvavo 1005 Latvijos, 1007 Estijos ir 1008 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Daugiau su „Rimi“ projektu susijusių testų, straipsnių bei video turinio rasite čia.