Lietuviai vardan Ukrainos

Lietuviai vardan Ukrainos / Žurnalo „Žmonės“ viršelis
Lietuviai vardan Ukrainos / Žurnalo „Žmonės“ viršelis
Šaltinis: Žmonės
A
A

Ne tik padėti ir palaikyti šiomis dienomis yra svarbiausia. Dar ir netylėti. Nelaukti, kol karas ten, toli, išsispręs savaime. Savaime nieko nebūna. Lietuviai vieni pirmųjų ėmė garsiai raginti stabdyti Rusijos puolimą prieš Ukrainą, puolė belstis į motinų širdis ir degti laisvės šviesą. Lietuvoje ir visame pasaulyje į mitingus, eitynes, palaikymo piketus išėję žmonės supurtė pasaulį. Politologai, karo analitikai sako, kad Rusijos karas prieš Ukrainą pradėjo naują istorinę erą – ne, ją pradėjo žmonės. Tie, kurie gyvybės kaina gina savo laisvę ir šalį. Tie, kurie ryžosi ne baugiai sekti naujienas per televizorių, o išeiti į gatves ir be baimės ištiesti pagalbos ranką. Nes žmonės visada turi likti žmonėmis. Ypač per karą.

Jungtis į taikią protesto akciją prieš Rusijos agresiją Ukrainoje moteris pakvietusi „WoW University“ įkūrėja ir vadovė Inga Jablonskė (41) tiki, kad kamuojančius jausmus – baimę, nerimą, liūdesį – galima paversti veiksmu, kuriančia jėga. Taiki akcija sujungė tris didžiuosius Lietuvos miestus. Moterys skleidė žinią aktyviai, garsiai, drąsiai. Apie Vilniuje vykusį protestą žinia nuskriejo už Atlanto.

„Negalėjau nedalyvauti mitinge, nes norėjau palaikyti ir Ukrainos moteris, ir mūsiškes, lietuves, kurios, mačiau, yra išsigandusios, sunerimusios“, – sako vienu ryškiausių mitingo prie Rusijos ambasados „Lietuvos moterys stoja už Ukrainos moteris“ veidu tapusi rašytoja Kristina Sabaliauskaitė (48). Jai rūpėjo išsiųsti žinutę pasauliui, todėl ant plakato, kurį laikė, trumpais sakiniais angliškai buvo užrašiusi: „Rusijos motinos, ko tylite??! Ukrainos vaikų kraujas krinta ir ant jūsų!“ Ir plakatas, ir rašytojos įvaizdis tapo ypač ryškiu protesto simboliu.

„Kaip galėčiau ramiai sėdėti? Pirmą karo dieną pervedžiau kelis šimtus, bet suprantu, kad tai – katino ašaros, tik savęs apgaudinėjimas: argi tik tiek verta žmonių laisvė, ar tik tiek galėčiau duoti už savo vaikų ateitį? – retoriškai klausia menininkas Algis Kriščiūnas (54). – Norėjau padaryti daugiau, todėl šiam tikslui skyriau naujausią savo paveikslą. Feisbuke per aukcioną už jį sumokėti 13 tūkstančių eurų iš karto pervesti į „Blue / Yellow“ sąskaitą.

„Mudu, tikriausiai kaip visi dabar Lietuvoje, nesitraukiame nuo informacijos šaltinių, esame bejėgiškai įsiutę, nes fiziškai negalime nė vieno ruskio Ukrainoje nušauti, tuo labiau subinveidžio pasiekti, – švelnesnio žodžio neieško garsaus fotomenininko Antano Sutkaus (82) žmona menininkė Rima Sutkienė (63). – Todėl darome, ką galime: aš nunėriau dešimt segių-rankyčių. Maniau, iki vasaros jas parduosiu, nusipirksiu nardymo liemenę... Tačiau nusprendžiau už rankytes gaunamus pinigus pervesti „Blue / Yellow“. Antanas parduoda savo fotografijas.“

Žinia apie karą atlikėją Vaidą Baumilą (34) užklupo atostogaujantį Kanarų salose. Šiomis dienomis grįžęs į Vilnių savo poziciją išsakys ir muzika: dainuos paramos Ukrainai koncerte.

Daugiau – naujausiame žurnale „Žmonės“.