Lietuviškos elektroninės muzikos padangėje – naujas projektas „Oriola 701“

Vakarėlių metu čia bus įrengtos šviesos instaliacijos, veiks kūrybinės dirbtuvės, bus užkurtas grilius kepsniams ir mėsainiams, keliauti aplink pasaulį kvies įvairiausių skonių kokteiliai. Vakarėlių serijos organizatoriai kaskart žada naujus muzikinius vardus, ir, įdomu, dažniausiai iš užsienio. Beveik, kaip festivalis, tik arti namų ir kiekvieną penktadienį.

Vakarėlių serijos atidarymas užduoda gerą pradžią – organizatoriams pavyko prisivilioti elektroninės muzikos kūrėjų ketveriukę iš Latvijos „Oriola 701“, kurios sudėtyje groja Ž.Povilaitis. Kompozitorius papasakojo apie gyvenimą Rygoje, latvių (ne)išsilavinimą šokių muzikos srityje ir užklasinę veiklą.

– Kaip susipažinai su „Oriola 701“ komanda?

– Prie ketveriukės prisijungiau pats paskutinis. Pakeitėme pavadinimą ir pradėjome groti po „Oriola 701“ vėliava. Susipažinome atsitiktinai – žinote, kaip būna.

– Tai visada traukė muzika?

– Lietuvoje su muzika dirbau penkiolika metų. 1997-aisiais gavau tris „Bravo apdovanojimų“ statulėlės: „Metų prodiuseris“, „Metų projektas“, „Metų vokalas“. Tuomet dirbau su atlikėja Neda Malunavičiūte. Viskas sekėsi labai gerai.

– O dabar?

– Projektas yra malonus žaidimas, nors gyvuoja jau penkiolika metų. Tai nuoroda į asteroidą Saulės sistemoje, kurį atrado Joseph Helffrich 1910-ais metais.

Visi turime savo darbus. Na gerai, Vital Drozdov didžėjauja profesionaliai ir klubuose groja kiekvieną savaitgalį. Andrew „Les“ Leskovsky intensyviai grojo anksčiau, šiandien kartu vadovaujame audiovizualinių menų kūrybos kompanijai. Ketvirtas komandos narys Paul Melamed dirba finansų srityje.

Muzika yra mūsų hobis, stengiamės daryti tai, kas patinka, populiarumo viršūnės nesiekiame. Bet ir tokiu keliu einant yra susidomėjusių: pirmąjį mūsų EP „Welder Girl“ išleido „Amber Muse Records“ 2005-ųjų liepą.

Pernai išleidome dainą „Magical Mystical“. Leidybinių reikalų ėmėsi globoti „Oh! Records“ įrašų studija iš Švedijos. Kartu buvo įrašytas žinomo didžėjaus The Timewriter dainos remiksas.

Liepos mėnesį planuojame išleisti antrąjį EP „Temporary Bliss“ su pora naujų dainų ir dviem remiksais, kuriuos ruošia David Douglas ir Stillhead, kitaip dar žinomas DFRNT vardu. Susibendravom su ispanų leidybine kompanija „Red Panda Music“, turime minčių ir apie vinilinę plokštelę.

Galvoju, kad jei iš projekto pradėsime geisti uždirbti, jis ims ir sužlugs.

– Ar dažnai grojate Lietuvoje?

– Rygoje esame visai populiarūs, į vakarėlius kaskart susirenka bent po šimtą šokėjų.

– Keturiese prie pulto. Ar užtenka vietos?

– Pilnai. Visi mūsų pasirodymai atliekami gyvai, jie nėra paruošiami iš anksto. Stengiamės, kad tai būtų ne tik grojimas, bet ir performansas žiūrovams.
 
– Labai mėgstat vakarėlius?

– Jei tūsintis, tai tūsintis. Prioritetą vakarėliuose teikiame bendravimui su žmonėmis. Mums 37–42 metai, du iš mūsų sukūrę šeimas, tad yra ką veikti ir be linksmybių. Neslėpsiu, kad laukia įdomi vasara. Šiemet sulaukėme nemažai pasiūlymų groti festivaliuose. Nekantriai laukiam „Holi One“, kuris vyks Rygoje rugpjūčio pradžioje.

– Tai Rygoje elektroninė muzika tokia populiari kaip čia?

– Žmonės turi skonį, seka pasaulines ekektroninės muzikos tendencijas. Su Andrėjum turime ir kitą muzikinį projektą – „Villa Camellia 66“. Buvome pakviesti groti „Minimal Mondays“ renginių serijoje Vilniuje. Tą pirmadienį į vakarėlį susirinko 300 žmonių – apie tokius dalykus Rygoje galima tik pasvajoti.

– Visą gyvenimą tave lydi muzika?

– Mūsų kolektyve esu vienintelis, turintis muzikinį išsilavinimą. Vaikystėje lankiau muzikalkę, baigiau muzikos konservatoriją. Tačiau niekada nenorėjau būti atlikėju, visuomet traukė darbas studijoje su dainų aranžuotėmis, sintezatoriais, elektronika.

Prieš aštuonerius metus, kai dar gyvenau Lietuvoje, turėjau nekomercinį projektą „Rebellious International“. Buvau suvienijęs įvairiais instrumentais grojančius ir dainuojančius penkiolika žmonių, tačiau dėl finansinių sunkumų komanda iširo. Visgi kelis koncertus pavyko surengti. Galbūt ir bendras muzikinis klimatas tokiam projektui Lietuvoje tada dar nebuvo palankus, eksperimentinė muzika dar buvo neiškočiota.