Lietuvių avantiūra Prancūzijos Alpėse: slidinėjimo trasas šturmavo išsirengę iki bikinių ir trumpikių

Kalno viršūnėje pučia lengvas vėjelis, oro temperatūra siekia 5 laipsnius šilumos. Merginoms užtrunka vos porą minučių išsinerti iš šiltų slidinėjimo kostiumų, dar keletą minučių jos sugaišta pozuodamos iš nuostabos akis išpūtusiems ir nufotografuoti trokštantiems prancūzams. 

Greičiau už vėją snieglentėmis skriedamos seserys slidinėjimo trasoje nepalieka abejingų. Žmonės stoja, šypsosi, ploja ir šaukia palaikymo žodžius. Nusileisti nuo 2423 metrų kalno joms užtrunka vos kiek daugiau nei tris minutes. Įgyvendinusios savo pašėlusią svajonę seserys Lina ir Dalia Dargytės trykšta džiaugsmu ir savo beprotiška idėja užkrečia visą būrį šiame Prancūzijos kurorte slidinėti atvykusių lietuvaičių.

Po poros dienų, toje pačioje kalno vietoje prieš vidurdienį pučiant žvarbiam, kaulus veriančiam vėjui pasigirsta stiprūs jaunų vyrų, choru dainuojančių „Ant kalno mūrai, joja lietuviai“, balsai.

Šįkart Alpėse tikrai šalta, bet tai nė kiek neatbaido ryžtingai nusiteikusių 15-os lietuvių, mūvinčių vien bikiniais ir trumpikėmis, čiuožti trasa nuo 2423 metrų kalno slidėmis ir snieglentėmis.

Negaliu atsispirti, prisijungiu prie šios nuostabios kompanijos ir aš vilkėdama, tik plonyte suknele.

Šalta, tikrai šalta, bet krūtinėje plazda toks nuostabus jausmas. Vienas už kitą greičiau stačiais kalnų šlaitais skriejantys, snieglentėmis ir slidėmis pasikaustę, lietuviai išdidžiai skanduoja vieną žodį: „Lietuva, Lietuva“.

Kažkas iš palaikančiųjų ir neišdrįsusių išsirengti didelio draugų būrio pameta vežamas kelnes. Stoju jų paimti, dar kelios akimirkos ir visa laiminga, nuogalių kompanija susitinka kalno apačioje. Visų krūtinėse tvyro tobulas, nenusakomo džiaugsmo jausmas ir labiausiai dėl to, kad mes, lietuviai, privertėme visus čia slidinėjančius žmones nuoširdžiai džiaugtis, stebėtis, kalbėti, ploti. Abejingų, tikrai, nelieka šiam spontaniškam „bikinių šou“.

Kalbinti lietuviai visi kaip vienas tvirtino, kad jaučiasi nuostabiai ir pasikrovė teigiamų emocijų.

Šios avantiūriškos idėjos sumanytoja, Norvegijos sostinėje Osle gyvenanti, Dalia Dargytė sakė, kad gerų idėjų jai niekada netrūksta ir kad tai buvo jos sena svajonė.

„Tai buvo mano sena sena svajonė – nusileisti snieglente vien su bikiniu. Labai  to norėjau. Norvegijos kalnuose labai šalta, o čia, Prancūzijoje, buvo gera proga, tad negalėjome neišnaudoti tokios puikios galimybės. Iš pradžių galvojome, kad bus per šalta, bet, kai gauni tiek daug dėmesio, tai tampa labai gera adrenalino doze. Tad labiau buvo karšta, nei šalta“ – teigė džiaugsmo neslėpdama Dalia.

Paklausta, ar nebuvo baisu? Dalia sakė, kad baimės tiktai nebuvo: „Žinoma, šiek tiek buvo neramu, jei krisčiau galėčiau susižeisti, bet džiaugsmo ir gerų emocijų buvo daugiau nei baimės. Jausmas leidžiantis nuo kalno buvo nuostabus. Tikrai kaifas – pabūti žvaigžde kelias minutes. Žmonės reagavo labai teigiamai, buvo daug džiugių šūksnių, visas būrys slidinėjimo centro darbuotojų norėjo su mumis nusifotografuoti. Visiems suteikėme geros energijos dozę, o kai kuriuos netgi motyvavome, kad tai padarytume didelėje lietuvių kompanijoje.

Antrą kartą leistis būryje buvo dar smagiau. Tai visiškai kitoks jausmas, nes sulaukėme dar daugiau dėmesio, palaikymo. Buvo nuostabu: nuogalių buvo pilna trasa, visą laiką dainavome lietuviškas dainas, skandavome „Lietuva“. Visiems labai patiko ši idėja. Liko dar viena mano svajonė, nusileisti nuo stataus kalno – pūsta, gražia suknele, tikrai žinau, kad ją kada nors įgyvendinsiu“, – juokdamasi pokalbį užbaigė Dalia.

Lina Dargytė visoje šioje nuogalių kompanijoje buvo išskirtinė. Išskirtinė tuo, kad Prancūzijos Alpėse ji snieglente čiuožė sugipsuota lūžusia ranka. 

„Slidinėju beveik dešimt metų, jaučiuosi užtikrintai, tad sugipsuota ranka man visai netrukdė. O kai visi būriu leidomės nuo kalno, aš nulėkiau į priekį išgirdusi, kad kažkas krito. Visai nesinorėjo, kad kas nors iš streso į mane įvažiuotų“, – kvatodama sakė nardymo instruktore visame pasaulyje dirbanti Lina.

Tauragiškis Dovydas džiaugėsi nejausdamas šalčio: „Karšta, tikrai nešalta. Buvo beprotiškai smagu, puiki nuotaika, puikus oras ir svarbiausia kompanija buvo nuostabi.“

Tauragiškis Vilius jautėsi įgyvendinęs vieną iš geriausių savo gyvenimo avantiūrų. „Prisipažinsiu, kažkokios dvi šaunios lietuvės merginos pamėtėjo šią gerą idėją ir mes savo draugų kompanijoje paklausėme: „Kodėl to ir mums nepadarius?“ Ir nors buvo šalta, plano nekeitėme, nes mes susitarėme tai padaryti. Žinoma, buvo šiek tiek neramu, bet kai leidžiasi visas būrys, tu nebejauti nei greičio, nei baimės – sukyla adrenalinas. Buvo tiesiog nuostabu! Jaučiuosi įgyvendinęs vieną iš geriausių savo gyvenimo avantiūrų“, – patirtais įspūdžiais dalijosi pozityvumo nestokojantis Vilius.

Broliai Donatas ir Mindaugas Jankauskai iš Vilniaus teigė, kad tai bus nepamirštamos atostogos.

„Labai džiaugiuosi, kad draugai pasiūlė tokią išprotėjusią idėja. Prisipažinsiu, kad ryte buvo šiek tiek dvejonių, dėl šalto vėjo, bet nusprendėme, kad vis tiek tai padarysime. Beje, čiuoždamas kritau, bet akimirksniu gavęs adrenalino dozę, tuoj pat atsistojau ir nučiuožiau iki trasos pabaigos sėkmingai. Jaučiuosi tiesiog puikiai, o nusileidus nuo kalno buvo karšta“, – emocijas išklojo Mindaugas.

Jam antrino brolis Donatas Jankauskas: „Tai bus nepamirštamos atostogos. Norėčiau, kad tai taptų gražia lietuvių tradicija, kasmet nusileisti kalnuose nusimetus drabužius.“

Vilnietis verslininkas, Danas Azikejevas buvo vienas pirmųjų pradėjęs dainuoti „Ant kalno mūrai, joja lietuviai“, jaunas vyras teigė šią dainą visada dainuojantis, kai reikia užvesti kompaniją: „Ryte buvo tikrai žvarboka ir kilo tiek vidinių, tiek išorinių minčių atsisakyti šios beprotiškos idėjos, bet visi kartu nusprendėme, kad nedažnai pasitaiko tokia gera proga ir dar norėjosi įrodyti sau, kad galiu. Jaučiuosi pasisėmęs daug teigiamos energijos. Širdyje toks puikus puikus jausmas.“

Vaidas iš Tauragės prisipažino, kad idėja leistis nuo kalno dėvint tik trumpikes jo bičiulių kompanijoje kilo sužinojus, kad tai padarė dvi lietuvės seserys. „Susitikome dvi lietuvaites ir jos tokį „kablį“ mums užkabino, kad negalėjome joms atsispirti ir nors ši diena buvo šalčiausia iš visų dienų, mes neatsisakėme savo sumanymo. Geresnių įspūdžių dar nebuvo – tai nepamirštamas atostogų akcentas“, – draugais didžiuodamasis kalbėjo Vaidas.

Danijoje gyvenantis ir dirbantis Mantas galvojo, kad teks atsisakyti sumanymo čiuožti išsirengus. 

„Ryte buvau šiek tiek išsigandęs, buvo žvarbus vėjas, bet vėliau pasitarę nusprendėme, kad turime tai padaryti, nes daugiau, gal nepasitaikys proga. Kai buvo šalta, visą kelią nesustodamas iki pabaigos skandavau „Lietuva, Lietuva“. Labai patiko žmonių reakcija. Palinkėčiau visiems tai išbandyti“, – sakė Mantas.