Kino prodiuseriai Justė Michailinaitė ir Kęstutis Drazdauskas lengvų kelių neieško – naujausias jų prodiusuotas darbas – animacinis-dokumentinis filmas, kokio Lietuvoje iki šiol nebuvo sukūręs niekas. Kino ekranuose žiūrovų laukia neįtikėtinas pasakojimas apie genocidą išgyvenusią jauną armėnę ir jos kelionę į Holivudą.
Nors dėl koronaviruso pandemijos ir karo Armėnijoje neįprasto žanro filmo kūrimas užtruko beveik dvejus metus, abu sutartinai sako, kad tokią išskirtinę istoriją buvo būtina įamžinti bei parodyti pasauliui.
Nuo bėglės iki Holivudo žvaigždės
Armėnijos, Lietuvos ir Vokietijos bendros gamybos filmas „Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“ pasakoja 14-metės armėnės gyvenimą. 1915 m. prasidėjus žiauriam armėnų tautos genocidui Aurora neteko beveik visos savo šeimos, namų ir buvo priversta bėgti iš šalies. Atkakliai merginai ne tik pavyko pasprukti, bet ir nukeliauti į Ameriką, kur tapo Holivudo žvaigžde, o jos gyvenimas – filmu.
„Aurora genocidą išgyveno du kartus – kai tai patyrė, ir kai filmavosi nebyliojo kino filme, kur vaidino pačią save. Aš negaliu suvokti, kokios stiprybės turi turėti žmogus, kad praradęs šeimą pasiryžtų dar kartą išgyventi visą siaubą. Šis filmas labai šviesus ir kupinas vilties. Jis – apie vidinę stiprybę, nes tiek, kiek išgyveno ta mergina, ne kiekvienas galėtų pakelti. Kartu tai geriausia humaniškumo pamoka“, – sako J.Michailinaitė.
Animacija leido peržengti fizinius apribojimus
Auroros gyvenimas kino ekrane šiandien atgimė sujungus lietuvių kūrėjų animaciją, interviu su pačia Aurora ir išlikusius nebyliojo kino filmo, kuriame vaidino mergina, kadrus. K.Drazdauskas pasakoja, kad pradėjus kurti filmą, sprendimas dokumentinę istoriją papasakoti pasitelkiant animaciją buvo inovatyvus.
„Animacija mums leido atkurti tam tikrus įvykius, atmosferą, kurių parodyti kitaip nebuvo galimybių, nes ne visi įvykiai buvo nufilmuoti. Kai mums reikėjo tai atpasakoti, pamatėme, kad animacija yra paranki technika. Ši kino rūšis, leidžianti peržengti fizinius apribojimus, gali transformuotis iš vienos erdvės į kitą, kaip ir tavo personažai. Tai lanksti technika kūrybai“, – sako K.Drazdauskas.
Anot J.Michailinaitės, trūkstant archyvinių kadrų, animacija buvo patraukliausias būdas papasakoti istoriją tolygiai ir nuosekliai.
„Gera animacija leidžia pamiršti, kad žiūri animacinį filmą. Mano akimis, animacija leidžia susisieti su herojumi ir taip pasinerti į istoriją, kad nebematai kas piešta, o kas ne. Be to, šiuo atveju animacija geriau perteikia ir siaubą, ir pačius įvykius, nei tik kraupios nuotraukos bei vaizdo įrašai“, – priduria prodiuserė.
Nenubausti nusikaltimai pasmerkti kartotis
Su armėnų tautos istorija ir jos sudėtingu likimu netyčia, tačiau per asmenines patirtis, susidūręs prodiuseris K.Drazdauskas sako, kad išgirdęs Auroros istoriją suprato jos svarbą. Pasak jo, ši tema ypač aktuali šiandien, kai matome besikartojančius įvykius.
„Auroros istorija yra išskirtinė ir džiaugiuosi, kad ji pakliuvo būtent mums. Nors armėnai stengiasi šią temą padaryti aktualia, ji vis tiek nustumiama į paraštes, yra daug jėgų, kurios stengiasi apie tai nekalbėti. Neišmoktos pamokos persekioja žmoniją, o šiame filme pati Aurora sako, kad jei už tokio pobūdžio nusikaltimus nebus tinkamai nubausta, jie pasmerkti kartotis“, – kalba prodiuseris.
J.Michailinaitė įsitikinusi, kad šiandien ši istorija dar svarbesnė nei tada, kai filmas buvo pradėtas kurti. Atsižvelgiant į tai, kas vyksta pasaulyje, tokias stiprias istorines ir humanistines žinutes nešantį kiną būtina kurti.
K.Drazdauskas sako, kad prisidėdami prie filmo kūrybinės komandos jie priėmė labai didelį iššūkį, nes Lietuvoje animacijos tokiomis apimtimis niekas nebuvo daręs. Tačiau mūsų kūrėjai įrodė, kad sugeba įgyvendinti didelius ir sudėtingus kūrybinius projektus, nepaisant darbus sulėtinusių koronaviruso pandemijos ir karo Armėnijoje.
J.Michailinaitė irgi neslepia – pradėjus dirbti visa komanda galvojo, kad tai bus gana trumpas projektas, bet visas kūrybos procesas užtruko kone dvigubai ilgiau nei buvo planuota.
„Gamyba buvo tikrai sudėtinga, nes niekas nežinojo, kaip dirbti su tokio ilgio animacija, jau pradėję gamybos darbus ieškojome, koks mūsų stilius. Lietuva yra visiškai praradusi animacijos tradiciją ir tik dabar mes auginame šią industriją, todėl labai džiugu, jog pasirodėme kaip puikios animacijos kūrėjai. Kiekvieną kartą, kai žiūriu šį filmą, labai didžiuojuosi visa komanda, nes jie padarė didelį darbą sunkiomis sąlygomis“, – džiaugiasi prodiuserė.
Tarp filmo žiūrovų ir Cher
Armėnų režisierės Innos Sahakyan filmas tarptautinėje erdvėje susilaukė didžiulio kino festivalių ir kritikų dėmesio. Praėjusiais metais Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono kino akademijos apdovanojimuose „Asia Pacific Screen Awards“ (APSA) buvo pripažintas geriausiu animaciniu filmu, buvo parodytas daugiau nei 70 kino festivalių visame pasaulyje. Žiūrovų tarpe buvo ir armėniškų šaknų turinti Cher bei sunkiojo roko grupės „System of a Down“ lyderis Serj Tankian.
„Įspūdžių buvo labai įvairių. Pradedant nuo turinio, baigiant pačia filmo forma. Filme yra tiek sluoksnių, kad žmonės išeina visiškai netekę amo“, – mintimis dalinasi K.Drazdauskas.
Pasak prodiuserio, lietuvių kūrėjai sulaukia labai daug komplimentų už animaciją, kurią verta pamatyti kaip meno kūrinį. Iš visų elementų susideda įspūdingas reginys ir nors filmas nėra iš lengvųjų, jo nuomone, jis vis tiek šviesus ir baigiasi labai viltingai.
Filmas „Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“ jau kino teatruose.
