Lietuvių prekės ženklas „Pando“: nereikia slėpti iš kur esame kilę
Juos pardavinėja „Harley Davidson“ parduotuvėse, pavadinimą puikiai žino ne tik lietuviai, bet ir užsienio rinkos, jų darbuose net dvi inovatyvios drabužių linijos ir ambicijos konkuruoti su „Levis“ džinsais. Lietuvių mados ženklas „Pando“ vos per septynerius metus nuveikė išties daug.
Jūsų dėmesiui – interviu su vienu „Pando“ įkūrėjų – Mariumi Bieliausku.
Kaip atsirado „Pando“?
Tai įvyko beveik prieš 8 metus. Aš pats ilgai dirbau samdomą darbą ir tik išvykęs mėnesiui į Aziją, kur praleidau daug laiko visai kitoje kultūroje, subrendau naujoms mintims ir idėjoms. Viena iš tų idėjų – kurti kažką savo, kažką, kas tenkintų mano aistrą, o mano aistra buvo drabužiai. Konkrečiau – grubaus stiliaus ir dizaino drabužiai.
„Created in Lithuania“ viršelį puošianti Jūsų nuotrauka spinduliuoja išskirtine energija. Ką ji išduoda apie „Pando“?
„Pando“ neatsitiktinai kuria dievuko iš mikrorajono įvaizdį, mes norime priminti žmonėms, kas yra tikra. „Pando“ nėra sms žinutė ar elektroninis laiškas, tai – tikras susitikimas, kuriame jaučiamas tvirtas ryšys, dėmesys, ilgalaikiškumas. Tai nebuvo vienkartinė fotosesijos idėja. Ką mes matote yra išjausta, užauginta ir turi labai aiškų tęstinumą su žinute: būkime tikresni vieni kitiems.
Aš pats esu seno kirpimo žmogus, todėl fotosesijai pasirinkau kiemą, kuriame augau. Ten eidavome žaisti futbolo, bendrauti su draugais. Manau, kad tie laikai buvo daug tikresni ir būtent remiantis tuo, mes ir norime atskleisti savo identitetą, pabrėžti iš kur esame kilę. Norisi, kad žmonės suvoktų – bendravimas turi vykti akis į akį. Žmogiškas ryšys turi išlikti ir suteikti gyvenimo džiaugsmą.
Fotosesijoms nevengiate rinktis sovietiniu palikimu dvelkiančių vietų. Kodėl?
Šios vietos yra mūsų priminimuose apie vaikystę, apie tai, kas tikra. Nesistengiame visiems įtikti, taikomės į tokius žmones, kurie turi sveiką nostalgiją tiems laikams. Bendravimui, ne sovietmečiui. Mūsų drabužiai nėra sovietmečio stiliaus. Tai, ką kuriame, yra dievuko iš kiemo įvaizdis. Jis modernus, griežtas, grubus, bet tuo pačiu ir labai atspindintis džinsų, denimo mados tendencijas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Akademinio dizaino atstovai tikina, kad jei nebaigei dizaino, tu nesi dizaineris. Ką apie tai manot?
Mada yra menas, pajautimas, labai subtilūs dalykai, kurių kažin ar gali išmokti. Man teko labai daug išmokti, atrasti, suprasti: nuo to, kaip tam tikri džinsų kirpimai lemia jų dėvėjimo patogumą iki to, kaip technologiškai įgyvendinti idėją, sukurti savo unikalų raštą. Viena vertus, mados pasaulyje labai daug žmonių, kurie nebaigę specifinių mokslų sukūrė plačiai žinomus, sėkmingus prekės ženklus, kita vertus, netgi daugelis tų, kurie mokslus pabaigia, netampa mados industrijos žvaigždėmis. Pripažįstu, kad verslo pradžioje specifinės žinios man būtų padėjusios, bet jos nebūtų nulėmusios to, ką šiandien esame sukūrę.
Jūsų parduotuvėje galima susilopyti senus džinsus?
Taip, nes „Pando“ nėra greitos mados atstovai. Tai labai svarbu akcentuoti. Kuriame drabužius, su kuriais bus draugaujama ilgai. Sugrįžę klientai ne tik pataiso džinsus, tai – proga gauti atgalinį ryšį, sužinoti, kodėl jie nori juos pataisyti. Ir tai nėra iš taupumo, tiesiog jie būna taip įsimylėję tuos džinsus, kad kol kas nenori jokių kitų.
Visą interviu su „Pando” kūrėju skaitykite antrajame dizaino leidinyje „Created in Lithuania“. Šiemet „Created in Lithuania“ dedikuotas identitetui, tad savo puslapiuose skaitytojus siekia įtraukti į diskusiją apie Lietuvos dizaino identitetą bei jo išskirtinumą pasauliniame kontekste. Šis leidinys yra nemokams ir platinamas lietuvių bei anglų kalbomis.