Lietuvių prodiuserės košmaras Madride – dėl sužaloto šuns gresia milijoninis ieškinys oro uostui ir LOT
Prodiuserė Eglė Abdulajeva ir režisierius Ruslanas Abdulajevas nesitikėjo, kad jų planas nuvykti į Azerbaidžaną pristatyti savo filmo, dar ten neatvykus prasidės košmariška patirtimi. Iš Madrido į Baku su dukra ir šuneliu Ramziu turėjusi skristi šeima užstrigo Ispanijos oro uoste. Čia, anot Eglės, dėl darbuotojų neatsakingumo jų keturkojis liko sužalotas, pasiklydo milžiniškoje teritorijoje ir galiausiai buvo rastas mazuto griovyje. „Potrauminį šoką patyrė ne tik Ramzis, bet ir mes“, – sukrėtusia istorija su portalu Žmonės.lt dalijasi Eglė Abdulajeva.
Kino prodiuserė Eglė Abdulajeva su vyru režisieriumi Ruslanu Abdulajevu ir dukra bei šuneliu vyko į Azerbaidžaną verslo reikalais – pavasarį jie kino teatruose pristatys savo filmą, o tuo pačiu turėjo susitikti su Ruslano šeima, kurios nematė 40 metų. Į Azerbaidženo sostinę Baku šeima turėjo skristi iš Madrido Barajas oro uosto. Tačiau viskas neįvyko taip, kaip buvo planuota. Portalui Žmonės.lt Eglė pasakojo, kad atvykus į Madrido oro uostą prasidėjo nesklandumai, po kurių sekė nesėkmių virtinė, per kurią jų šeima vos neprarado keturkojo Ramzio.
„Prieš porą savaičių pirkau bilietus iš Madrido į Baku ir registravau šunį. Visko išsiklausinėjau, jie užregistravo šuniui vietą, nors mačiau, kad jų taisyklėse buvo paminėta, jog negalima skraidinti tam tikrų veislių, o mūsų šuo dokumentuose – mišrūnas.
Galiausiai atvykome į oro uostą, priregistravome bagažą, o tada turėjome laukti žmogaus, kuris palydės į vietą, kur šuo bus paliekamas dėžėje skraidinimui. Kol šuo su vyru buvo kitame oro uosto, pas mane atbėgo keistai išsigandęs, bagažus registravęs darbuotojas ir pasakė, kad mūsų šuo vis dėlto negali skristi dėl netinkamos veislės. Jis neva plokščiasnukis, o tokių negalima skraidinti.
Žinoma, aš iš karto supanikavau. Negalėjome šito skrydžio atšaukti, nes jis mums buvo labai svarbus dėl verslo. Šeštadienį turėjome vieno milijono vertės susitikimą ir negalėjome neskristi. Tada Madride gyvenanti draugė nukreipė pas patikimą žmogų, kuris užsiima šunų viešbučiais – pagalvojome, paliksime saugiose rankose, o tada atsiskraidinsime specialiu reisu, kuriuo gabena šunis.
Atrodo, viską jau kaip ir išsprendėme ir tada jau ėjome prie vartų, kai mus sustabdė ir pasakė, kad negalime skristi, turime likti čia. Nesupratome, kodėl... Neva, negali kitas asmuo atvykti šuns pasiimti. Vėl atbėgęs bagažą registravęs asmuo, visas išbalęs, paklausė, kur mūsų šuo. Mes pasakėme – juk jūs jį paėmėte. Niekas nieko nesakė, kol visi žmonės nesulipo į lėktuvą.
Oro linijų darbuotojai 10 minučių kartu su apsaugos darbuotojais kažką aiškinosi ispaniškai. Kai lėktuvas išskrido, mums pranešė, kad mūsų šuo yra pabėgęs. Nesupratau, kaip gali šuo pabėgti iš specialaus narvo su trimis spynomis. Kai vyras nuėjo, pamatė, kad dėžė – visiškai sulūžusi. Su pareigūnais eidama per oro uosto teritoriją ieškoti Ramzio,