Ketvirtadienį 21 val. Lietuvos laiku lietuviai visame pasaulyje tradiciškai apsijungė kelioms minutėms ir giedojo „Tautišką giesmę“. Iniciatyvą šiemet lydėjo triumfo tematika – Vilniuje vyko triumfo eisena, o Lietuvos žmonės visame pasaulyje kviesti prisiminti ir švęsti savo asmenines pergales.
Šių metų himno giedojimo epicentru tapo 700 metų jubiliejų švenčiantis Vilnius, kur netrukus įvyks ir kitas mūsų šaliai svarbus įvykis – NATO gynybos aljanso viršūnių suvažiavimas.
Lietuvoje minint Valstybės dieną susibūrę gyventojai sakė atėję norėdami puoselėti tradicijas ir istoriją, kiti pabrėžė vienybės svarbą. Kai kurie jų atsinešė valstybės vėliavų.
„Nusprendėme dalyvauti su šeima, nes puiki proga susiburti ir prisiminti Lietuvai labai svarbią istoriją, kurios nederėtų pamiršti, kad turėjome vieną karalių ir tuo labai didžiuojamės“, – BNS sakė renginyje dalyvavusi Laura Sokolovaitė.
„Visai Lietuvai labai svarbi diena, ir man kartu. 770 metų – ypatingas įvykis“, – sakė miesto gyventojas Vidas Mikelionis.
„Svarbi diena ir eisena labai įspūdinga, o himno giedojimas kartu – nuostabus jausmas“, – įspūdžiais dalijosi vilnietė Laura.
Tautišką giesmę Katedros aikštėje giedoję vilniečiai sutinka, kad penkioliktą kartą vykstančią tradiciją, sujungiančią viso pasaulio lietuvius, būtina puoselėti.
„Labai svarbu, labai smagu susiburti ir žinoti, kad esame tokie vieningi ir galime būti vieningi“, – sakė L.Sokolovaitė.
Paskutinę laukimo valandą iki „Tautiškos giesmės“ giedojimo pasaulyje aikštėje naujai suskambėjo kompozitoriaus Jievaro Jasinskio ir džiazo ansamblio „Vilnius JJAZZ Ensemble“ interpretuojami gerai žinomi kūriniai, kuriuos atliko Algirdas Kaušpėdas, Giedrė Kilčiauskienė, Neda Malūnavičiūtė, Ilja Gun, Kotryna Juodzevičiūtė, Luka, „Vilnius voices“. Pro arką atžygiavusią iškilmingą Lietuvos kariuomenės eiseną Katedros aikštėje nuo scenos pasitiko televizijos veidai Ignas Krupavičius ir Eglė Daugėlaitė.
Prieš himną tradiciškai tautą pasveikino Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Iš Vilniaus atliktas himnas buvo ypatingas ne tik savo šventiškumu, bet ir tuo, kad kartu jį giedojo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kvietimu Lietuvoje viešintis Ukrainos nacionalinės operos kolektyvas, atvykęs iš Kyjivo. Atlikti „Tautišką giesmę“ ukrainiečiai pasiruošė specialiai šiai progai.
Fotogalerija:
Liepos 6-ąją nuo sostinės Aušros vartų iki Valdovų rūmų vyko iškilminga triumfo eisena. Eisena driekėsi per Vilnių tuo pačiu keliu, kuriuo į amžinąją Lietuvos sostinę iškilmingai įžengdavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai ir karo vadai, miestui ir tautai pranešdami apie pasiektas pergales. Tiesa, šįkart eisenoje žygiavo Lietuvos ir NATO sąjungininkų karinių dalinių atstovai, lydimi spalvingų istorinių kostiumų, orkestro ir net Geležinio Vilko.
„Vilniaus, kaip amžinosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės, šventimo ceremonialu siekiame nutiesti tiltus tarp senosios Lietuvos istorijos ir modernios Lietuvos. Sostinės klestėjimas yra visos Lietuvos žmonių bendro veikimo vaisius. Taigi kai triumfuoja Vilnius, triumfuoja visa Lietuva,“ – apie triumfo eisenos užmanymą pasakojo jo autorė Dr. Ramunė Šmilgelskytė-Stukienė.
Eisenoje iki Katedros aikštės įžygiuotuvių dalyvius pasitiko ir sveikino tradicinių religinių bendruomenių atstovai, Vilniaus miesto vadovai, Lietuvos akademinės bendruomenės atstovai, o prie Valdovų rūmų stovi didžiulė, moderni, 8,5 metrų aukščio trimatė Triumfo arka, kurioje išvydome Lietuvos istoriją, prisiminėme Triumfo žygius ir svarbiausias istorines asmenybes.
Perėjusi Triumfo arką, eisena įsiliejo į šventinį koncertą Katedros aikštėje, iš kur ir buvo paduotas tonas „Tautiškos giesmės“ giedojimui visame pasaulyje.
Šventinis koncertas praūžė ir Kernavėje. Čia vyko Mindaugo Stasiulio ir Edmundo Jakilaičio vesti Lietuvos istorijos apdovanojimai, o pasirodymus surengė Monika Linkytė, Saulius Prūsaitis, Merūnas Vitulskis, Gabrielė Vilkickytė ir Ieva Narkutė.
Šių istorinių apdovanojimų nominantus atrinko žinomas Lietuvos istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas ir jo kolega, taip pat istorikas Simonas Teškevičius.
Išrinkta garsiausia Lietuvos istorijoje pora, laiką pralenkusi moteris, praktiškiausia asmenybė, prašmatniausias balius, gražiausia padėka Aukščiausiajam už istorines pergales ir svarbiausias šūkis šalies istorijoje.
Fotogalerija:
Lietuvos tūkstantmečio proga gimusi tradicija sukūrė „Tautiškos giesmės“ dieną
„Tautiška giesmė“ liepos 6-ąją pasaulyje šiemet skambėjo jau penkioliktą kartą. Kur begyventų ar besisvečiuotų, lietuviai visame pasaulyje švenčia Valstybės dieną, susiburia ir kartu sugieda Lietuvos himną. „Tautiškos giesmės“ giedojimas visiems kartu tapo pagrindine Valstybės dienos šventimo forma.
Ši idėja gimė 2009-aisiais, kai „Tūkstantmečio odisėja“ pakvietė viso pasaulio lietuvius vienu metu sugiedoti Lietuvos himną ir pirmąkart kelioms istorinėms akimirkoms Žemės rutulį apjuosti gyvų balsų žiedu.
Nuo tol ši unikali tautos iniciatyva, palaikoma aktyvių bendruomenių, žiniasklaidos kanalų, verslo ir visuomeninių organizacijų bei pilietiškų žmonių, tapo gyva mūsų laikų tradicija. O nuo 2019 m. LR Seimo sprendimu liepos 6-oji švenčiama ne tik kaip Valstybės ar Mindaugo karūnavimo diena, bet ir kaip „Tautiškos giesmės“ diena.
„Kiekvienos šalies himnas pirmiausiai yra pergalės daina. Taigi himno giedojimas yra proga kiekvienam iš mūsų prisiminti ir įsivardinti savo asmeninius pasiekimus, sėkmes, kurios yra tarsi mūsų gyvenimo triumfo arkos. Nesvarbu – mažos ar didelės – jos jungiasi į bendrą Lietuvos pergalės pasakojimą ir išvirsta į vieningą himno giedojimą“, – apie šių metų kampanijos kūrybinę idėją pasakojo iniciatyvos vadovas Raimundas Daubaras.
„Kiekvienas mes turime savo triumfo arką. Triumfuokime ir giedokime,“ – su tokiu šūkiu organizatoriai kvietė tautiečius giedoti ir dalintis savo asmeninėmis triumfo akimirkomis socialiniuose tinkluose su grotažyme #manotriumfas.
„Kažkam gal tai bus įveikti kilometrai dviračiu, iš naujo atrastas hobis ar sėkmingas verslo sandoris. Atrasti, kad būtent šios akimirkos yra mūsų stiprybės šaltinis, šiuo laikmečiu ypatingai svarbu“, – sakė R.Daubaras.
