Lietuvoje gyvenanti kazachstanietė Abigeil: kuria „TikTok“ apie lietuvius, neišvengė rasistinio išpuolio

Tėvai galvojo, kad dukra atvyko į Latviją

Lietuvoje Abigeil dar vos metus, tačiau ant pirštų nebesuskaičiuoja, kiek kartų smalsūs lietuviai uždavė klausimą – kodėl ji nusprendė čia atvykti? O iš tiesų viskas prasidėjo nuo studijų.

Mergina 15min pasakoja, kad norėjo rinktis tarptautinius universitetus, kuriuose galėtų mokytis verslo subtilybių. Atkritus studijoms Amerikoje, iš sąrašo išbraukus ir Kanadą, teko rinktis jai kiek neįprastą variantą – LCC tarptautinį universitetą Lietuvoje.

„Beveik viskas, ką žinojau apie Lietuvą, buvo tik šalia jos esanti jūra. Jie man pasiūlė ganėtinai gerą vietą ir ji buvo tarptautinė, kur mokosi ne vienas amerikietis. Labai norėjau įgyti šį diplomą, todėl Lietuva man skambėjo gana šauniai. Taip, tai buvo tikrai atsitiktinis pasirinkimas, net nežinojau, kad gausiu išimtį“, – sprendimą atvykti į mūsų šalį paaiškina mergina.

Su lagaminais svajonių ir naujų tikslų į Lietuvą Abigeil atvyko 2020 metų rugpjūtį. Ji juokiasi, kad tėvai iki šiol galvoja, jog jų dukra iš tiesų apsistojusi kaimyninėje Latvijoje.

„Jie iš tikrųjų vis dar klausia, kaip oras Latvijoje. Nors aš čia jau virš metų, bet jie neprisimena, kurioje iš šių šalių esu“, – juokiasi Abigeil.

Panašios reakcijos mergina sulaukė ir iš savo artimiausių draugų. Šie svarstė, esą ji pasirinko mokytis visiškai atsitiktinėje šalyje. Dauguma jų įpratę, kad vykstama mokytis į Čekiją ar Lenkiją, bet labai maža dalis kalba apie galimybę gyventi Lietuvoje.

„Žmonės klausia, kaip per visus šiuos metus Lietuva pasikeitė. Klausia, ar tai atrodo kaip Sovietų Sąjunga, kokius dalykus žmonės čia daro, ką jie dirba ir koks vidutinis atlyginimas. Iš tiesų dauguma žmonių mano sprendimą palaikė, nepaisant to, kad jiems visiems vis tiek smalsu, kaip viskas čia veikia. Grįžusi namo paaiškinu, kad Lietuva yra Europos Sąjungos šalis, čia atsiskaitoma eurais, žmonės gali traukiniu iki kito miesto nuvykti per mažiau nei keturias valandas“, – sako ji ir priduria, kad draugai stebisi traukinių greičiu, nes Kazachstane pasiekti vieną ar kitą kraštą užtrunka net iki trijų dienų.

Kaip ir dauguma kitataučių, taip ir pati Abigeil pastebėjo vieną ryškų lietuvių bruožą – anot jos, mes esame kaip reikiant uždari. Mergina neslepia, kad dėl jos atviro būdo iš pradžių buvo sunku su kitais susibendrauti.

„Jūs esate labai santūrūs ir rimti žmonės. O jei nori tikrai suartėti su lietuviu, turi pasistengi. Ir jūs turite jiems parodyti, kad esate patikimas bei vertas jų dėmesio. Turiu galvoje, tai galioja tais atvejais, jei norite artimesnės draugystės. Esu kilusi iš Kazachstano, tai mūsų kultūroje susibendrauji su žmogumi ir po to susitikimo jau galite vienas kitą laikyti gerais draugais. O čia tas neveikia“, – apie pažintį su lietuviais kalba Abigeil.

Tačiau pašnekovė dėl to per daug neliūdi, nes ją supa iš įvairių šalių kilusių draugų grupė. Ją sudaro armėnai, kartvelai, žmonės iš Kacachstano ir du lietuviai.

„Su keliais susisiekėme per instagramą, o kitus sutikau universitete. Šiek tiek pabendravome ir tapome draugais“, – pasidžiaugia ji.

Į naują kultūrą Abigeil padėjo įsilieti ir atsiradęs anglų kalbos mokytojos darbas. Mergina ieškojosi vietos ne vienoje įmonėje, naršė internete ir siuntė laiškus su gyvenimo aprašymu. Galiausiai atsakymo sulaukė ir po dviejų savaičių atrankų džiaugėsi pirmaisiais savo mokiniais. O šie ją priėmė itin šiltai.

„Mokiniai labai malonūs, šypsosi man. Tačiau iš mokymosi pusės kartais tai gali tapti tikru iššūkiu. Kai kada turiu pasakyti tuos žodžius, kurių vertimo iš anglų į lietuvių kalbą aš nežinau, todėl stengiuosi aiškinti kuo paprastesniu būdu, paprašydama kelių studentų išversti tuos žodžius. Kartais mano studentai iš manęs juokiasi, kai bandau tarti tuos žodžius, bet svarbiausia, kad jie mokosi“, – apie anglų pamokas 15min kalba Abigeil.

Po pirmo vaizdo įrašo apie Lietuvą – 10 tūkst. sekėjų 

Dažnai Abigeil iš mokinių sulaukia ir dar vieno klausimo: „Ar aš jus kažkur mačiau?“ Ir tikrai matė, nes ji jau ne vieną mėnesį platformoje „TikTok“ kuria populiarumo sulaukiančius vaizdo įrašus apie Lietuvą ir lietuvių kalbą. Tačiau pradžia nebuvo tokia sėkminga, kaip galėtų pasirodyti. Abigeil pirmieji įrašai minėtoje platformoje buvo skirti Kazachstano žmonėms, tad susidomėjimas pačioje Lietuvoje nebuvo toks didelis.

„Kai atsikrausčiau į Lietuvą, mano „TikTok“ profilis nebuvo labai žinomas ar kažkuo artimas, todėl nelabai kas ir žiūrėjo. Atrodė, kad mano vaizdo įrašai sulaukdavo vis mažesnio kiekio peržiūrų. Vienu momentu net pačiai nusibodo ir viską ištryniau“, – prisimena ji.

Vis dėlto praėjus dviem savaitėms Abigeil ir vėl ryžosi atsisiųsti programėlę. Tik šįkart ji turėjo puikią idėją, kuri, jos manymu, galėtų pritraukti lietuvių auditoriją. Iš pradžių kazachstanietė prakalbo lietuviškai, o vėliau pradėjo pasakoti apie ją Lietuvoje užklupusias situacijas.

„Po nakties prabudusi jau turėjau 10 tūkst. sekėjų, o vaizdo įrašo – gal 5 tūkst. peržiūrų. Supratau, kad pritraukiau naują auditoriją, kuri man siūlė ištarti ir kitus lietuviškus žodžius ar dar ką nors padaryti. Aišku, atrodė kvailai, kai bandžiau ištarti tas visas raides, nes, žinokite, jūsų kalba tikrai yra sudėtinga. Tačiau kartu pritraukiau ir labai gerų atsiliepimų“, – apie dabar jau 500 tūkst. sekėjų sudominusį vaizdo įrašą kalba Abigeil.

O kalbėdama apie tai, kokių komentarų sulaukė, mergina juos gali suskirstyti į kelias kategorijas. Vieni žmonės džiaugėsi jos noru išmokti lietuvių kalbą, antri stebėjosi, kam jai iš viso reikia tokios sudėtingos kalbos, treti išreiškė norą susitikti gyvai ir ją pamokyti, o galiausiai iš ketvirtų ji sulaukė įžeidinėjimų lietuvių kalba.

„Dalykas tas, kad aš galiu viską išsiversti. Aš skaičiau tuos komentarus, bet suprantu, kad ten yra žmonių, kurie jaunesni nei 16 metų. Dauguma jų net nesupranta, apie ką kalba, todėl nepriimu to asmeniškai.

Susitelkiau ties žmonėmis, kurie mane palaiko. Ir mokausi lietuvių ne dėl to, kad ateityje galėčiau vartoti šią kalbą, bet paprasčiausiai iš pagarbos kultūrai, kuri mane pas save pakvietė“, – šypsodamasi sako Abigeil.

Mergina bandė susitikti ir su tais žmonėmis, kurie mielai sutiko ją pamokyti naujos kalbos. Tačiau kartais pasiūlymai tik jais ir likdavo, nes Abigeil paskutinę minutę sulaukdavo atsiprašymų ir pažadų, kad „tikrai susitiksime kitą kartą“.

„Turėjome pokalbį per „Zoom“, kur mane mokė kelių lietuvių kalbos žodžių. Susiskambino gal kokius šešis kartus ir man bandė pristatyti Lietuvos kultūrą. O buvo žmonių, kurie rašė man, susitardavome laiką, bet paskutinę minutę atsiprašydavo ir viską atšaukdavo. Sakiau, tai gal tada, kai būsite laisvi, bet jie niekada negrįžta. Na, tai liūdina. Taip nutiko su keliais žmonėmis“, – liūdesio neslepia mergina.

Nors šiuo metu artimiau pažįsta tik du lietuvius, tačiau dažniausiai naujų žodžių Abigeil mokosi iš komentarų skilties ir sutiktų atsitiktinių žmonių. „Aš žinau lietuvių kalbos pagrindus, bet man trūksta praktikos, todėl stengiuosi jos pasisemti iš bet kur“, – pasakoja ji.

Rasistinis išpuolis Palangoje

Atvykusi į Lietuvą, Abigeil ne tik mokėsi, dirbo ir kūrė „TikTok“ vaizdo įrašus, bet ir tyrinėjo gražiausias Lietuvos vietas. Pavyzdžiui, vasarą jai labai norėjosi pailsėti kokioje nors ramioje ir gražioje vietoje, todėl iškart sulaukė pasiūlymo apsilankyti Palangoje. Bet išvyka pasisuko nesmagia linkme – mergina ir jos draugai patyrė rasistinį išpuolį.

Savimi pasitikinti draugų kompanija žingsniavo pajūrio gatvėmis, kai netikėtai vyriškis pradėjo elgtis neadekvačiai ir juos vadinti kinais. Abigeil prisimena net nežiūrėjusi į jo pusę, nes dėl tokio poelgio pasijautė itin nemaloniai.

„Pagalvojau, kad toks elgesys buvo visiškai neapdairus. Žinoma, žmonės į mus žiūri, nes truputį skiriamės nuo kitų, bet kai eina tiesiai šviesiai ir žiūri, kviečia į barus ar kitur nueiti, tai atsisakome. Dėl to įvykio truputį pasijutome nesaugiai. Tas dėmesys buvo visiškai nepageidaujamas, net norėjome šalia turėti kažkokį vyriškį“, – neslepia Abigeil.

Daugiau panašių situacijų mergina nepatyrė, bet būdama bare ar kavinėje, stengiasi būti šiek tiek atsargesnė. Tačiau nepaisant to, ji įsitikinusi, kad tarp visų blogybių vis tiek atsiranda žmonių, kurie mielai ištiesia pagalbos ranką. Abigeil mano, kad viskas priklauso ir nuo to, iš kur kilęs asmuo ir kuriai amžiaus grupei jis priklauso.

„Žmonės, kurie iš miesto, yra plačių pažiūrų – jie supranta, kad aš azijietė, bet būdami mandagūs tiesiog klausia, iš kur aš. O žmonės iš kaimo vietovių – šiek tiek nemandagūs. Na, bet iš esmės jaučiuosi saugiai, nes turėjau ir ne vieną gerą patirtį su lietuviais“, – atskleidžia ji.

Ar dėl prieš tai minėtų akimirkų Abigeil nesinori grįžti namo? Ji sako patirianti šį norą tik dėl to, kad jau seniai nebuvo namuose ir nematė savo šeimos narių. Mergina į gimtinę stengiasi atvykti bent kartą per metus trims mėnesiams. Tačiau paskutinį kartą ji ilgėjosi ne namų, o jau Lietuvos.

„Būdama ten svajojau, kokias vietas galėčiau aplankyti. Pabuvojusi namie, norėjau grįžti. Iš tiesų nesu iš tų, kuriuos užklumpa namų ilgesys, nes keliauju nuo 16 metų. Pirmą kartą buvau išvykusi 10 mėnesių ir po to vėl keliavau. Galbūt labiausiai namų pasiilgstu švenčių metu, o ypač – per Kalėdas. Nežinau, kaip jos švenčiamos pas jus, bet atrodo, kad praleidžiate daug smagaus laiko su šeima“, – nusijuokia Abigeil.

Neapkenčia lietuviško oro, bet dievina kibinus

Prakalbusi apie nemalonią situaciją Palangoje, Abigeil prisimena ir jos širdį sušildžiusį momentą. Tada mergina lankėsi Vilniuje, bet išsikrovus telefonui pasiklydo. Pametusi viešbutį nebežinojo, kaip elgtis ir kur eiti. Todėl draugiški praeiviai jai mielai sutiko padėti.

„Jie iškart išsitraukė savo telefonus, sakė, kad tiksliai nežino, kur tai yra, bet per žemėlapius bandė kartu su manimi ieškoti. Stovėjome ten apie 5 ar 10 minučių, bandant man paaiškinti, kur turiu eiti. Kai kurie žmonės nelabai mokėjo anglų kalbos, mane tas ir nustebino, kaip jie stengiasi padėti užsieniečiui. Tai taip, čia buvo viena iš situacijų, dėl kurių iki šiol šypsausi“, – prisimena ji.

Abigel šypsosi ir dėl susitikimo su gerbėjais ant ledo. Kartą ji čiuožinėjo pačiūžomis, kai priėję gerbėjai pasakė, kad ją pažįsta iš „TikTok“ platformos. Su jaunimu nufilmavusi kelis vaizdo įrašus, Abigeil stebisi, kokią įtaką jos turinys daro vaikams.

„Tokiu būdu jie gali pamilti savo nedidelę kultūrą ir prisiminti žodžius. Kazachstane mes beveik praradome savo kultūrą ir kalbą. Aš užaugau rusakalbių šeimoje, ir kartais žmonės net pyksta, kad nekalbu gimtąja kalba. O jūs, atrodo, kad laikotės įsikibę savo papročių, kultūros, todėl norisi, jog žmonės tai labiau vertintų. Kartais žmonės rašo piktus komentarus dėl mano rusų kalbos, tačiau aš noriu išlikti pozityvi ir kartu demonstruoti tą pozityvumą. Nesuprantu, kodėl žmonės kartais tampa tokie priešiški ir smerkiantys, bet stengiuosi to nepriimti asmeniškai“, – pasakoja ji.

Užtat Abigeil visiškai ne prie širdies lietuviški orai. Ji neslepia, kad mūsų nuolat besikeičiančioms oro sąlygoms toli gražu nejaučia pačių geriausių jausmų.

„Net negali išeiti susitikti su draugais, turi pakviesti juos į vidų, pavyzdžiui, išgerti arbatos. Tai yra blogiausia jūsų kultūros dalis. Kaip jūs iš viso tai išgyvenate? Oras kartais labai bjaurus, nes vienu metu lyja ir dar pučia vėjas, tai išėjus į lauką geriau likti viduje, nes gali ir nupūsti. Bet pažiūrėjus į kitą pusę, tai jūs turite jūrą, kas yra nuostabu, ypač tada, kai geras oras“, – svarsto Abigeil.

Po truputį pažintį su mūsų šalimi mezganti mergina atskleidžia, kad čia drąsiai mato ir savo ateitį. Jai patinka žmonės, su kuriais pradeda naujus projektus, darbdaviai, kurie žiūri į profesionalumą, bet ne į amžių, ir dar daug ją žavinčių veiksnių.

„Aš gal net išmoksiu lietuvių kalbą ir įgysiu pilietybę, kad galėčiau čia gyventi. Esu atvira visoms galimybėms“, – apie ateitį Lietuvoje kalba Abigeil. Prie jos ateities planų Lietuvoje galėjo stipriai prisidėti ir dar vienas gėris – kibinai. Net pokalbio su 15min metu mergina jų užsinorėjo, teigdama, kad netgi per pačias blogiausias orų sąlygas jų nueitų nusipirkti.

„Atrodo, kad tai vienintelis dalykas, kuris manęs nesulaikys. Taip, tai yra labai skanu. Netgi vieną kartą išėjau per lietų jo pasiimti, o dėl kokių nors kruasanų nebūčiau taip pasielgusi“, – kalba Abigeil.