Lietuvoje įsikūręs vienuolis Vasanta Das pristatė debiutinę knygą „Širdies pavasaris“

Vasanta Das augo tikėjimo svarbą akcentavusioje katalikų šeimoje, įdiegusioje suvokimą, kad besąlyginis gerumas, meilė ir noras daryti gera kitiems – žmogaus prigimties savybės. Baigęs mokyklą, jis, kaip ir dažnas vakarietis, pradėjo žengti daugumai įprastu materialaus pasaulio „sėkmės“ keliu. Tačiau viskas pasikeitė po visą pasaulį sudrebinusių įvykių.

„Studijavau vizualinį dizainą ir komunikaciją, pretendavau į prestižinę poziciją pasaulinėje kompanijoje ir dirbau dieną ir naktį, kad tik laimėčiau šį konkursą. Kaip tik tuomet įvyko 2001 m. tragedija Niujorke – pirmiausia pamaniau, kad esu pervargęs ir man vaidenasi. Suvokus, kad tai vyksta iš tiesų, mano požiūris į pasaulį pamažu ėmė keistis – suvokiau materialaus pasaulio trapumą, o tai paragino susimastyti, kad laimė slypi kažkur kitur – tik kur?“, – pasakoja Vasanta Das.

Pasak jo, sąmoningėjimo procesas – nebūtinai lengvas, o pradžioje netrūksta ir svetimumo pasauliui pojūčio – ypač, jei pats širdyje turi didžiulį troškimą augti, o aplinkinis pasaulis šiems norams lieka abejingas. Patirtimi besidalinantis Vasanta Das sako, šiame kelyje būtina atrasti –dvasinį mokytoją, padėsiantį rasti atsakymus į kamuojančius klausimus ir užmegzti širdies ryšį.

Pats Vasanta Das dešimtmetį Indijoje mokėsi iš meilės bei džiaugsmo meną pažinusio mokytojo. Čia jis išmoko svarbią pamoką, kad mūsų laimei svarbiausia ne išorinė aplinka, bet išmoktas ir įsisąmonintas gebėjimas mylėti ir priimti. Kai autoriaus paklausia, kodėl jis išvyko iš Indijos – juk šioje šalyje jautėsi laimingas, vyras tikina, kad laimingas šioje šalyje buvo ne dėl pačios šalies, o dėl galimybės būti Mokytojo draugijoje ir semtis išminties. Pažinus ją, bet kuri pasaulio vieta vyrui atrodo šventa.

„Džiaugiuosi, kad su žmona pasirinkome gyventi Lietuvoje. Mylime šį kraštą, jo švarias upes bei vandenis, gaivų orą, nuostabius žaliuojančius miškus, taip pat ir Lietuvos žmones, kurie yra atviri, pasiruošę dvasiškai augti ir gerbiantys vienas kitą. Tai tik patvirtina Rytų išminčių įžvalgas, kad tik atsigręžę į savo vidų ir atradę darną, išmoksime vertinti visą pasaulį“, – pasakoja Vasanta Das.

Jis tikina, kad dvasinį nušvitimą patyrę mokytojai yra ir tobulumo, ir mokėjimo dalintis pavyzdys. Užuot atsiriboję nuo pasaulio, jie noriai dalinasi savo išmintimi su visais norinčiais. Vasanta Das rūpestį kito siela lygina su augalo priežiūra – tinkamai prižiūrimas, jis džiugina puošniais žiedais ar saldžiais vaisiais, o duodamos sėklos tampa įkvėpimu kitiems. Knygoje „Širdies pavasaris“ sudėta visa geriausia jo patirtis ir įgyta išmintis, kuria jis dalijasi su skaitytojais nieko neslėpdamas ir nepasilikdamas sau.

Vasanta Das perspėja, kad žmogus turėtų ieškoti ne tik vidinės harmonijos, bet ir darniai sugyventi su aplinka. Anot jo, svarbiausia galios paskirtis yra kurti vertę kitų gyvenimams, tačiau tam dvylikos mokyklos suole praleistų metų neužtenka. Autoriaus teigimu, šiandien per mažai rūpinamės emociniu ir dvasiniu žmogaus augimu, o be jo visos kitos kompetencijos netrukus pasirodo bevertės. Harmonija su kitu žmogumi prasideda nuo santykio su savimi. Jei vaikai būtų mokomi nebijoti kalbėti apie jausmus, turėtume kitokią visuomenę, jei žmogus pradėtų siekti vidinės taikos su savimi, galėtume tikėtis pasaulio be karo.

„Dažnai į mane kreipiasi žmonės, kurių karjera klostosi sėkmingai, tačiau patys jie jaučiasi nelaimingi. Nesvarbu, ar tai būtų verslininkas, ar gydytojas, ar kelis vaikus auginanti mama – visi jie atsako niekur nesimokę tarpusavio santykių meno. Tačiau be jo neverta tikėtis sėkmingų, gilių ir praturtinančių santykių“, – įsitikinęs jis.

Žmogus turi galią pakeisti savo likimą, įsitikinęs Vasanta Das, tačiau tam reikia atsižvelgti į savo sprendimų ir norų kokybę. Anot jo, kad žmonės ieško galimybių susigrąžinti gyvenimo kontrolę į savo rankas rodo savipagalbos knygų gausa – todėl ir jis knygoje „Širdies pavasaris“ dalinasi tuo, ką išgirdo iš dvasinių mokytojų ir atrado pats.

„Karmos dėsnis yra vienas iš universaliausių, jis galioja ne tik dvasinėje plotmėje – juk ir materialiame pasaulyje matome, kad už pastangas gauname atitinkamą įvertinimą. Todėl norėdami valdyti likimą, ieškokime balanso ir vadovaukimės ne geiduliais, bet meile ir aukštesnėmis vertybėmis. Ir nors praeities įvykių nebepakeisime, galime keisti požiūrį į juos – taip prasideda pozityvių pokyčių grandinė“, – įsitikinęs Vasanta Das.

Anot išminčiaus, jei kiekvienas bent 10 minučių ryte skirtų dėkingumo praktikai, sveikai maitintųsi ir sąmoningai įvertintų gyvenime patiriamą malonę, pasaulis pasikeistų – svarbu yra ir į savo gyvenimą įsileisti Tiesos, Gerumo, Disciplinos ir Tyrumo principus.

Vedų astrologas ir konsultantas Vasanta Das gimė ir užaugo Meksikoje. Atradęs induistų šventuosius raštus (vedas) bei mokymus ir dešimtmetį praleidęs pas savo dvasinį mokytoją, nuo 2010 m. vyras su šeima gyvena Vilniuje.