Lietuvoje vis daugiau žmonių domisi išgyvenimo ekstremaliomis sąlygomis ypatumais
Žmonės Lietuvoje vis dažniau atsisuka į gamtą ir to įrodymas yra vis populiarėjantys tiek sportiniai, tiek pažintiniai pėsčiųjų žygiai bei įvairūs mokymai gamtoje. Kaip išlikti gamtoje atšiauriomis sąlygomis? Kaip susikurti laužą be degtukų? Kaip susiręsti būstą, kai spaudžia 20 laipsnių šaltis? Apie visa tai pasakoja „Išgyvenimo mokyklos“ įkūrėjas, Augustas Žukauskas.
Kas yra išgyvenimo mokykla? Kam ji skirta?
Išgyvenimo mokykla pradžioje buvo hobis, kadangi pats domėtis išgyvenimu pradėjau nuo kokių 15-16 metų. Vėliau organizuodavau draugams mokymus gamtoje. Vėliau tai tapo kur kas daugiau nei hobiu. Mokyklos organizuojami kursai yra skirti kiekvienam, kuris nori pasiruošti ekstremalioms situacijos, išmokti panaudoti parankines priemones išlikimui ar tiesiog „susidraugauti“ su gamta.
Šiuolaikinis žmogus vis rečiau susiduria su tokiais iššūkiais, būtent mokyklos tikslas ir yra supažindinti, parodyti ir išmokyti veiksmų, kas jeigu…
Ko siekiate mokymais?
Mokymais siekiame ugdyti žmonių norą domėtis gamta bei ruoštis įvairioms ekstremalioms situacijoms. Juk visi mes norime, kad nutikus nelaimei, aplink mus būtų parengti ir stiprūs žmonės.
Kodėl, jūsų nuomone, tokie žygiai ir mokymai yra aktualūs Lietuvos piliečiams?
Šiuolaikiniai žmonės yra pripratę prie aukšto komforto lygio, bet aplink mus pasaulyje dedasi labai daug negerų dalykų, karai, įvairios stichinės nelaimės. Mano manymu, tai ir motyvuoja kursantus.
Ar daug žmonių išbandė siūlomas paslaugas? Kurios yra populiariausios?
Taip, pro mūsų mokyklą „prasisuko“ tikrai daug žmonių. Populiariausio kurso išskirti negalime, visi kursai yra vienodai populiarūs. Galbūt populiariausias yra žiemos išgyvenimo kursas, dažnai net nesutalpiname visų norinčių.
Ar daug įžymių lietuvos žmonių išbandė jūsų kursus? Kokie jų įspūdžiai? Galbūt yra tokių, kurie yra itin aktyvūs tokios veiklos šalininkai?
Gabrielius Liaudanskas-Svaras yra labai dažnas mūsų mokyklos svečias, vadinu jį net neetatiniu „Išgyvenimo mokyklos“ instruktoriumi. Svaras turi tikrai pakankmai gerus įgūdžius, sukaupęs didelį žinių bagažą.
Jūsų nuomone: kodėl populiarėja tokie užsiėmimai?
Kaip ir minėjau, šiuolaikinis žmogus tapo savo kurto komforto įkaitu. Ir net paprasti dalykai mums tapo sunkiai įkandami, be pagalbinių priemonių. Esame priklausomi nuo technologijų. Bet dabar ateina toks laikas, kai vis dažniau žmonės sumąsto, kad kas bus jei, pavyzdžiui, savaitei dings elektra ar panašiai.
Kokie skirtingi mokymai ar veiklos siūlomi? Ar reikalingas specialus pasiruošimas dalyviams?
Siūlome įvairiausius kursus, „Bendrus išgyvenimo mokymus”, kuriuose mokome visų pagrindų. Taip pat organizuojame teminius mokymus.
Žmonės dažnai net neįsivaizduoja, kad laužas, kaip ir automobilis, yra skirtas tam tikrai funkcijai, pavyzdžiui, maisto ruošimui, šviesai ir taip toliau.
Labai populiarus Išgyvenimo mokyklos kursas „Žiemos išgyvenimo kursas“ – čia jau pavadinimas kalba pats už save. Jo metu mes įrodome, kad esant -20 laipsnių temperatūrai, galima nakvoti miške be palapinės.
Taip pat paskutiniu metu labai populiarėja „Rezistencijos kursas“ – kurso metu dalyviai mokosi „improvizuoti“ ir išlikti priešiškoje teritorijoje. Kursas skiriasi tuo, kad kursantai žygio ekipuotę ar net maistą turi užsidirbti atlikdami labai nestandartines užduotis.
Pirmosios pagalbos parankinėmis priemonėmis kursai. Na ir beabejo mūsų uoga ant torto – “šaudymo kursai„. Juose dalyvius supažindiname su ginklų kultūra, saugaus elgesio ir šaudymo pagrindų. Šaudydami išbandome daugybę ginklų, organizuojame, net šaudymą senoviniais, partizanų naudotais ginklais.