Lietuvos atstovė „Eurovizijoje“ Vilija Matačiūnaitė: „Bet kuriuo atveju emigruosiu“

Žmonės.lt ir 15min.lt skaitytojai mažiau nei per dieną V.Matačiūnaitei atsiuntė per šimtą klausimų – įdomiausi, aktualiausi, originaliausi ir nuotaikingiausi iš jų tiesioginės vaizdo konferencijos metu buvo pateikti dainininkei.

Žmonės.lt skaitytojams primena, kad „Eurovizijos“ konkurse, kuris gegužės pradžioje vyks Danijos sostinėje Kopenhagoje, Vilija Matačiūnaitė dainuos antrojo pusfinalio metu – gegužės 8-ąją. Jei dainininkė pateks į konkurso finalą, dar kartą „Eurovizijoje“ ji uždainuos ir dėl nugalėtojos vardo kausis gegužės 10-ąją.

– Vilija, sakei, kad į konkursą važiuoji laimėti. Visi ten vyksta to paties, bet pasiseka tik vienam. Kokią vietą užėmusi finale būtum savim patenkinta? (Inga)

– Pirmą. Ir taškas. Kokia bus – tokia bus, bet noriu pirmos – kaip ir visi kiti.

– Ar planuoji savo dainai kurti vaizdo klipą? Kokiais kitais būdais žadi platinti dainą už Lietuvos ribų? (Inga)

– Šiuo metu mes dirbame su keliomis prodiuserinėmis kompanijomis. Dar nesame aptarę šio klausimo, nes šiuo metu ruošiame pačią dainą. 

– Labas, Vilija. Labai Tave palaikiau atrankoje ir jau pačiomis pirmomis atrankos savaitėmis supratau, kad noriu, jog Tu ir važiuotum į Kopenhagą. Jau seniai žaviuosi Tavo balsu, jis tikrai išskirtinis. Sakyk, kas padėjo nepalūžti ir eiti toliau? Nes manau, kad projektas ir visi tie pasiruošimai tikrai nebuvo lengvi. (Živilė)

– Be abejo, buvo labai didelė draugų ir šeimos parama. Manau, kad jeigu ne jie, jau seniai būčiau išėjusi iš konkurso, todėl labai noriu visiems padėkoti. Tai mane labai palaikė ir todėl dabar galėsiu vykti į Kopenhagą.

– Sveika, Vilija. Esu labai didelė tavo gerbėja ir visada tave palaikysiu, bet kokiu atveju. O mano klausimas būtų toks – kas šeštadienį finalo metu labiausiai nustebino ar nudžiugino, be to, kad keliausi į Kopenhagą? Tikiuosi, kad tau „Eurovizijoje“ pasiseks taip, kad visa Europa norės tik „Attention“!!! Sėkmės! (Jūratė)

– Labiausiai nustebino ir nudžiugino Vaido Baumilos versija – labai gražiai skambėjo, man labai patiko. Net juokavau, kad šią versiją įtraukčiau į savo koncertinę programą.

– Sveika, kokį dalyvį būtum siuntusi į „Euroviziją“? Nebūtinai iš tų, kurie buvo finale. Gal turėjai favoritą, kuris jau buvo iškritęs?

– Mano favoritas jau buvo iškritęs, bet aš linkusi jo neįvardinti garsiai. Žodžiu, šaunus vokalas, bet dar buvo kur dirbti. Tam žmogui asmeniškai ko nors gražaus palinkėsiu.

– Vilija, sakyk prašau, kas buvo tavo muzikos mokytoja? Kaip manai, ar sąžininga, kad ji buvo komisijoje ir „prastūmė“ tave į „Euroviziją“? Kaip jautiesi žinodama, kad dainuoji prasčiau, o patekai į finalą? Ar tau įdomu, kaip jaučiasi Mia, kuri dainuoja geriau, bet nelaimėjo? (Albinas)

– Ne, neįdomu, kaip ji jaučiasi. Neabejoju, kad jaučiasi nelabai gerai. Buvo akivaizdu, kad ji labai norėjo laimėti, bet patenka tik vienas. Mano muzikos pedagogė man pačiai pasakė, kad palaiko Mią. Vadinasi, šeštadienį aš sugebėjau ją įtikinti, kad man skirtų balus, todėl ačiū jai.

– Sveika. Ar nesvarstai galimybės savo pasirodymą papildyti šokėjais? Ar nemanai, kad dviese jūs pranyksite scenoje, o masinė grupė šokėjų paliktų nepakartojamą įspūdį?

– Kadangi taisyklėse nurodyta, kad scenoje turi būti šeši asmenys, tai nedaug telieka laisvų vietų šokėjams. Nežinau, ar beverta dėti papildomų šokėjų, nes man reikėtų su jais kontaktuoti. Manau, kad pakanka vieno Šarūno.

– Ar nenorėtum pasikviesti kartu dainuoti ir Mią? Mano nuomone, būtų sąžininga. (Asta)

– Kitas klausimas.

– Ką dar naujo sukursite, kad pasirodymas būtų dar patrauklesnis? Ar jau yra kokių idėjų? (Tadas Micius)

– Kol kas dar nebuvome susitikę su Šarūnu, nes jis labai užsiėmęs. Minčių yra daug, bet nežinia, kas pasiteisintų Kopenhagoje, kad nepersistengtume. Manome, kad tobulinti jau esamo pasirodymo nereikėtų per daug.

– Vilija, kodėl prieš pusfinalį ir finalą kūrei video, kuriuose Lietuvos žmones raginai balsuoti ne tik už tavo dainą, bet ir už tave? Kaip manai, jei Mia būtų kūrusi tokius video, gal už ją žmonės būtų daugiau balsavę? P.S. Labai džiaugiuosi, kad būtent su su „Attention“ atstovausi Lietuvai. Sėkmės!

Šiemet stengsiuosi laikytis tokios pozicijos – nežiūrėti kitų dalyvių pasirodymų, o galvoti tik apie savo šalį, nes yra labai daug gerų atlikėjų ir jie gali būti labai puikiai pasiruošę, kas mane gali blogai paveikti psichologiškai.

– Labai norėjau laimėti. Kas pirmesnis – tas gudresnis. Esu pati smagi ir kūrybinga, todėl ir padariau tą video.

– Ar prašysite lietuvių „susimesti“ pinigų jūsų pasirodymui? Kiek pinigų, jūsų nuomone, reikia, kad pasirodymas būtų puikus?

– Bus organizuojamas koncertas, kurio metu bus renkamos lėšos „Eurovizijai“. Nesu ten buvusi, todėl nežinau, kokios ten kainos, tik girdėjau, kad vos ne kiekviena smulkmena yra mokama. Nežinau, kiek pinigų mums reikės. Tikiuosi, kad geros valios žmonės mums padės – gal ir naivi esu.

– Vilija, kažkur skaičiau, kad jei laimėsi, tai išleisi albumą. Ar tikrai? Kaip manai, kodėl tu taip patinki žmonėms? Juk visuose projektuose, kuriuose dalyvavai, žmonės tave labai palaiko.

– Mia labai stipriai pasirodė ir tai mane trupučiuką įbaugino. Guodžiausi tuo, kad esu dar jauna ir viską spėsiu. Bet džiaugiuosi, kad kol kas galiu likti Lietuvoje. Žinau, kad prisižadėjau įrašyti albumą, ir apie tai jau kalbėjau su prodiuseriais.

– Vilija, kaip manai, ar ne per mažai Lietuva skiria lėšų dalyviams „Eurovizijoje“? Net nežinau, ar išvis skiria... (Matas)

– Yra lėšų, bet jos nėra labai didelės. LRT televizija skirs mums lėšų  pragyventi ir kelionę, o dar dalis pinigų bus skirta dienpinigiams, kad pavalgytume. Aš moku taupyti.

– Vilija, labas. Ar nebijai piktų komentarų apie save? Ypač, jei „Eurovizijoje“ nepasiseks? Juk visi Lietuvos atstovai konkurse po to lieka kalti, kad nepasisekė, ir baisiai blogi... (Tadas)

– Tų komentarų, kiek žinau, jau dabar yra labai daug – ne tik apie mane, bet ir apie mano dainą. Kad ji lėkšta, grubi, neskambi. Puiku, kad yra susidomėjimas. Bet yra ir labai daug žmonių, kurie man rašo labai gražius palinkėjimus, todėl aš susikoncentruosiu ties tais teigiamais, nes kitaip užsigrūzinsiu. Jei tokia važiuosiu į Daniją ir tokia lipsiu į sceną, rezultatas bus liūdnas. O jei aš džiaugsiuosi, dirbsiu ir stengsiuosi, apgaubsiu save meile ir žmonių palaikymu, viskas bus šaunu.

– Vilija, kaip nori rengtis pasirodymui „Eurovizijoje“? Kas rūpinsis tavo įvaizdžiu? (Giedrė)

– Dar nėra šimtu procentų aišku, mes turime daug idėjų. Bet daug kas palaiko mūsų jau pasirinktą įvaizdį, todėl labai nuo jo ir nenutolsime.

– Sveiki, Vilija, man labai gražiai atrodei per visas atrankos laidas. Kas kūrė tavo įvaizdį atrankų metu, kas aprengė per finalą?

– Rūpinosi „Kukla“ ir Kęstutis Rimdžius, esu jiems dėkinga.

– Kuris pasirodymas „Eurovizijoje“ iki šiol iš lietuvių tau patiko labiausiai? O kuris – mažiausiai?

– „LT United“ patiko labiausiai. Juk gražūs vyrai. Nepatiko?.. Nemėgstu neigiamų emocijų, jomis dalintis. Viskas man patiko.

– Lietuva dalyvaus antrajame Eurovizijos pusfinalyje. Yra žinoma nemažai kitų šalių deleguotų dainų. Kokia Jūsų nuomonė apie antrojo pusfinalio dalyvius? Iš ko galime tikėtis palaikymo? Kurių šalių pasirodymai Jums patiko ir nepatiko labiausiai? (Laura)

– Šiemet stengsiuosi laikytis tokios pozicijos – nežiūrėti kitų dalyvių pasirodymų, o galvoti tik apie savo šalį, nes yra labai daug gerų atlikėjų ir jie gali būti labai puikiai pasiruošę, kas mane gali blogai paveikti psichologiškai. Todėl nežiūrėsiu ir nesidomėsiu, kad save apsaugočiau.

– Vilija, „Eurovizija“ dar vadinama „Gėjaus vizija“ – labai ten daug homoseksualų, žinau, atvažiuoja. Kaip vertini homoseksualumą? Ar ėjai eitynėse už toleranciją Vilniuje pernai? (Deividas)

– Ne, nėjau. Esu tolerantiška tuo klausimu, bet pasisakyčiau prieš eitynes, nes nemanau, kad tas viešas demonstravimas yra būtinas. Daug kas galbūt pasakytų, kad esu neteisi. Tiesa, nemačiau, kaip eitynės vyksta Lietuvoje, bet mačiau jas Londone – ten ėjo labai drąsūs žmonės, kurie demonstravo visas savo plikas kūno dalis. Gal lietuviai yra santūresni ir nesidemonstruoja? Valio tada. Nesu prieš, tačiau pati savo asmeninio gyvenimo – su kuo miegu, draugauju ir bučiuojuosi – neviešinu. Nemanau, kad tai būtina.

– Kodėl jūsų balsas toks žemas? Gąsdina vaikus. O jei ir „Eurovizijoje“ išgąsdins? (Liepa)

– Manau, kad vaikų mano balsas negąsdina, jie, rupūžiukai, mane labai mėgsta, tenka su jais nemažai bendrauti. Artimai bendrauju su vaikų namais – ten mano žemas balsas dar neišgąsdino nė vieno vaiko. Gal neišsigąs ir mažieji europiečiai.

– Ką darytumėte, jei laimėtumėte pirmą vietą? Ar dėkotumėte žmonėms? (Aušrinė)

– Esu paruošusi visą sąrašą žmonių, kuriems dėkočiau ir dabar jau dėkoju.

Iki šiol buvo toks etapas, kai Lietuvoje „Eurovizija“ buvo nepopuliari, bet šiemet, manau, labai išpopuliarėjo.

– Sveika. Sveikinu su pergale ir linkiu gerai padainuoti Danijoje. Vilija, šiais metais pasikeitė „Eurovizijos“ atrankos taisyklės. Tu anksčiau dalyvavai atrankoj jau – balsavau tada už tave. Koks atrankos tipas tau patinka labiau? Žinau, kad dabar laimėjai, o tada ne, bet vis tiek. (Raimis)

– Iš pradžių šis principas man kėlė nerimą, nes bijojau, kad mane nuo mano dainos gali atskirti, bet viskas išsirišo labai neblogai. Gal dabar esu pakankamai suaugusi jau tam – pasėdėjau, pakūriau ir štai. Šis principas geras todėl, kad teko atlikti daug svetimų originalių kūrinių – turėjau galimybę juos keisti, interpretuoti. Galėjau atsiskleisti ir kaip kūrėja, parodyti savo vizijas.

– Ką pasakytum tiems „heiteriams“, kurie sako, kad būsi paskutinė?

– Tai taip, būsiu paskutinė, mažų mažiausiai.

– Viename interviu sakei, kad buvai girdėjusi kalbų, kad iš anksto buvo aišku, kas važiuos į „Euroviziją“. Tai kas tas žmogus, kuris girdėjai, kad turi važiuoti? Panašu, kad girdėjai gandus – važiuosi tai tu. (Liepa)

– Šis žmogus buvo labai arti tiesos. Žmonės, kurie manęs klausosi, padėjo, kad gandas nebūtų įgyvendintas.

– Kaip manai, kas Lietuvai svarbiau – krepšinis ar „Eurovizija“? (Gabija)

– Manau, kad krepšinis svarbiau. Man atrodo, kad pasiekimai krepšinyje yra didesni ir dėl jų labiau džiaugiamasi.

– Labas, Vilija, ar tikėjaisi kada nors atstovauti Lietuvai tokio masto renginyje kaip „Eurovizija“? Ačiū ir sėkmės. (Povilas)

– Negalvojau niekada. Galvojau labiau apie tai, kad man pavyks kažkokiais kitokiais būdais „išplisti“ Europoje ar pasaulyje ir taip garsinti Lietuvą.

– Šarūnas Kirdeikis jau buvo „Eurovizijoje“, dabar vėl turbūt važiuos. Ką jis tau pasakojo apie konkursą? Gal jau ko primokė? (Gabrielė)

– Jis yra labai užsiėmęs, todėl neteko daug bendrauti. Bet manau, kad tokį partnerį turėti scenoje man bus labai palanku – mes vienas nuo kito užsivedame, o tai yra gerai.

– Ar nemanai, kad „Eurovizijos“ konkursas Lietuvoj nebėra populiarus ir nebėra reikalo ten važiuoti? Jau kelinti metai Lietuva ten siunčia nelabai populiarų dainininką, nelabai mums ten ir sekasi, niekas nežiūri to konkurso. Ko ten tau, pavyzdžiui, reikia? (Julius)

– Ačiū už klausimą. Manau, kad iki šiol buvo toks etapas, kai Lietuvoje „Eurovizija“ buvo nepopuliari, bet šiemet, manau, labai išpopuliarėjo. Žiūrovai irgi buvo susidomėję – tai liudija balsavimo rezultatai. Manau, kad kuo toliau, tuo daugiau joje dalyvaus žinomų atlikėjų.

– Vilija, argumentuok, kodėl būtent tavo daina turėtų laimėti „Euroviziją“? (Joana)

– Mano daina yra išsišokėlė. Manau, ji visai gerai suskambės, aišku, priklauso, kokios dainos bus aplink mus ir kokie bus politiniai santykiai (juokiasi).

– Ar tiki savo daina taip, kad ir nenugalėjusi išliktum pakelta galva? (Asta)

– Aš tikiu tik taip, kad ji turėtų nugalėti – aš save taip teikiu ir tikiu, kad mintis gali materializuotis. Jeigu visi taip galvosime, gal taip ir bus?

Aš nesidomiu jūsų asmeniniu gyvenimu, todėl prašyčiau leisti neafišuoti man savojo. Žmonės, kurie mane supa, turi teisę rinktis – o jie renkasi savęs neviešinti, todėl gerbkime jų pasirinkimą.

– Ar žadi keisti dainos „Attention“ aranžuotę, ar daina išliks tokia pati? Ar pasiimsi į Kopenhagą pritariančiuosius vokalistus? (Inga)

– Vokalistus imsime būtinai. Nusprendėme, kad dainą paliksime tokią, kokia ji yra dabar.

– Sveika. Kai kurie žmonės galvoja, kad tavo daina „Attention“ – labai pikta. Juk „Eurovizijai“ tikrai nereikia pykčio – konkursas propaguoja laisvę, gėrį, taiką, grožį, draugystę. Nemanai, kad krisi iš konteksto neigiama prasme? (Jurgis)

– Aš manau, kad ši daina skamba aštriai, bet jeigu jūs suprantate angliškai ir įsiklausėte į žodžius – tai jie yra visiškai taikūs.

– Vilija, tam, kad sukurtum tokią dainą, turi patirti išgyvenimų. Ar tave kas nors bandė „nusipirkti“? Kažkoks vyras galvojo, kad tu lengvai prieinama?

– Manęs nusipirkti niekas nebandė, bet tasai moterų kabinimo būdas man užstrigo – kad tos mūsų merginos atrodo „sukalbamos“. Užsieniečiai paskleidė šį gandą. Noriu paskatinti merginas, kad  netikėtų.

– Kodėl sukūrei būtent tokią dainą? Kiek laiko truko ją kurti? (Sonata)

– Nesėdėjau ir jos nekūriau, ji tiesiog gimė – pirmas posmas ir priedainis, o vėliau ir antras.

– Vilija, jau visi žino, kad Tu ir Viktoras Vaupšas esate pora. Tai kam apsimetinėti ir vaidinti, kad taip nėra? Iš šono truputį juokingai atrodo. O šiaip aš visada buvau už Tave ir visada būsiu. Didžiausios sėkmės.

– Aš nesidomiu jūsų asmeniniu gyvenimu, todėl prašyčiau leisti neafišuoti man savojo. Priėmiau sprendimą eiti į sceną ir prisistatyti plačiai auditorijai. Žmonės, kurie mane supa, turi teisę rinktis – o jie renkasi savęs neviešinti, neiti į sceną, nerodyti savo veido, neviešinti savo vardo, todėl gerbkime jų pasirinkimą. Ačiū.

Įvardinkime, kas yra Viktoras Vaupšas. Jis yra akademinės muzikos atstovas, pianistas bei prodiuseris, su kuriuo susipažinome rugsėjo mėnesį, kai jis pasiūlė man padainuoti jam šį bei tą. Tas šis bei tas buvo jo „Eurovizijai“ siūloma daina. Nuo to ir prasidėjo – aš jam uždainavau, mainais paprašiau padaryti aranžuotę mano dainai. Tiek mus ir sieja: bendras darbas. Kadangi mūsų mintys apie muziką sutampa, tai yra žmogus, su kuriuo mano mintys sutampa, mes tęsiame bendradarbiavimą. Su jo pagalba tikiuosi padaryti didžiąją dalį albumo.

– Vilija, žinau, kad buvai trumpam emigravusi į Angliją. Ką ten veikei? Kuo dirbai ir kaip sekėsi? Kur, tavo nuomone, geriau – ten ar Lietuvoje? (Saulė)

– Aš išvažiavau, nes kažkoks etapas Lietuvoje buvo pasibaigęs. Nuvažiavusi ten supratau, kad toliau noriu dainuoti. Kadangi palaikiau ryšius su Lietuva, buvau pakviesta dalyvauti „Auksiniame balse“ – taip ir grįžau į Lietuvos muzikinę sceną.

Jeigu sutinku gerą žmogų, stengiuosi, kad jis mano gyvenime ir liktų.

– Vilija, o jeigu nusidainuosi, emigruosi vėl?

– Darykim prielaidą, kad aš nusidainuoju arba nenusidainuoju. Jokio skirtumo, kaip ten bus – aš bet kuriuo atveju emigruosiu, todėl, kad esu dar jauna ir žinau, kad turiu dar kur plėsti savo akiratį, savo požiūrį. Ir manau, kad Vokietija – apie ją labai rimtai svarstau – yra tokia šalis, kurioje galbūt tokią dainą kaip „Attention“ ir tokią muziką ten priimtų ir galbūt tai muzikai būtų didesnė auditorija negu Lietuvoje. Mūsų šalis Lietuva yra maža, aš jau daug kur esu lankiusis, todėl tiesiog manau, kad nereikėtų čia užsistovėti, nes pasaulis yra didelis ir muziką žmonės mėgsta visur.

– Ar žadi po „Eurovizijos“ gyventi Lietuvoje? (Ugnė)

– Konkrečių planų dabar neturiu. Mano planas buvo toks, kad jei nelaimėsiu „Eurovizijos“ atrankos finalo, tada iškart išvažiuoju. Dabar aš taip jau nebegalvoju – pabūsiu trupučiuką čia. Viskas labai paprasta – mes siunčiame atlikėją į „Euroviziją“ tam, kad garsintų Lietuvą, bet ar mes norime po to jį Lietuvoje uždaryti, ar norime, kad jis ir toliau garsintų ją už jos pačios ribų?

– Vilija, kokius mokslus esi baigusi ir ar dirbi pagal specialybę? Kas tau sutrukdė, kas pakišo koją, kad Lietuvoje gero gyvenimo nesusikūrei ir išvažiavai į Angliją? Kuo ten geriau nei Lietuvoje? (Ramunė)

– Kojų man niekas nekaišiojo. Esu pabaigusi du ar tris verslo vadybos kursus Vilniaus universitete, po to baigiau Vilniaus kolegijos populiariosios muzikos kursą – džiazą ir vokalą. Taigi dirbu pagal specialybę.

– Labas, sveikinu su pergale. Vilija, nesupyk, bet iš šono atrodai truputį pasikėlusi – labai jau pasitiki savimi, manau, net pervertini save. Iš kur kyla toks pasipūtimas? Nebijai aukštai šokusi žemai kristi? (Lukas)

– Tokia ir esu! Nežinau, ar esu pasipūtusi, jeigu leidžiu sau ne su visais sveikintis.

– Vilija, nemažai kalbėjai apie savo meilę kerziniams batams. Ar jie – tavo talismanas? Kodėl jie tau taip patinka? Gal ir į „Eurovizijos“ sceną lipsi su jais? (Audronė)

– Labai norėčiau! Aš visada su jais. Man labai mieli šie batai. Tikrai siūlysiu prodiuseriams, kad leistų man lipti su kerzais.

– Sveika. Man atrodo, kad pastaruoju metu numetei labai daug svorio – ar neklystu? Kaip tau taip pavyko? Norėčiau pabandyti tavo metodiką. (Austėja)

– O, Dieve, nevalgau ir viskas! Ir čia ne juokas.

– Vilija, esi labai išgražėjusi. Vis dėlto man už akių labai kliūna vienas dalykas: tavo plaukų spalva. Ji tikrai graži, akivaizdu, kad natūrali, tačiau blankoka. Ar nenorėtum „Eurovizijoje“ pasirodyti kaip ryškesnė moteris? Gal reiktų plaukus nudažyti? Nesakau, kad kaip nors negražiai ar kardinaliai, per ryškiai – tiesiog šiek tiek paryškinti. (Gustė)

– Ne, nenoriu. Plaukų nedažysiu, nes esu sau pažadėjusi dažyti tik tada, kai pražilsiu. Jau dabar pamatau kelis žilus, bet aš juos paslepiu. Paryškinsiu spalvą įvairiomis priemonėmis, bet tikrai nedažysiu.

– Vilija, vis užsimini, kad turi labai daug draugų. Kiek jų yra ir iš kur jie? Ar jūs – viena kompanija, ar visi draugai iš skirtingų kampų? Klausiu, nes man visai keista atrodo – nebesi paauglė, draugų skaičius paprastai tik mažėja... (Rytis)

– Neee, draugų ir gerų žmonių skaičius plečiasi ir auga. Jeigu sutinku gerą žmogų, stengiuosi, kad jis mano gyvenime ir liktų.

– Kokios yra geriausios tavo būdo savybės? O blogiausios? (Beata)

– Geras klausimas. Turbūt atvirumas – tą žmonės turbūt ir mato. Dar nuoširdumas – žmonės ir draugai tą pastebi ir turbūt todėl nori bendrauti su manimi. O blogas bruožas – savininkiškumas.