Ši mintis ukrainietį dokumentinių ir draminių filmų režisierių Sergejų LOZNICĄ (57) paskatino imtis juostos „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“. Daugiau nei prieš tris dešimtmečius vykusiais Lietuvos nepriklausomybės kovų įvykiais pagrįstas kūrinys tarptautiniame kino festivalyje IDFA Amsterdame jau įvertintas pagrindiniu prizu ir apdovanojimu už geriausią montažą.
Koks jausmas apima paleidus savo darbą į laisvę – visuotinai žiūrėti?
Palengvėjimas. Nes iki paskutinio momento būna abejonių. Dabar, žinoma, būtų galima viską perdaryti – tokie jau tie kūrėjai (juokiasi)... Bet aš taip nebedarau. Jeigu ir įsipainiojo klaidų, manau, jos irgi vertingos – galės būti kitų analizuojamos ir galbūt taps priežastimi kurti naujus filmus. Bet dėl šios juostos nemanau, kad kur nors suklydau.
Ar jūsų praktikoje buvo kūrinių, kuriuos vėliau norėjosi perdaryti, galbūt patobulinti?
Būtų keista, jeigu nebūtų. Juk tai rodo žmogaus augimą, brandą. Kitaip reikštų, kad aš visiškai nesikeičiu, neaugu. Ne, perdaryti jokio savo filmo nenorėčiau, tiesiog turėdamas šiandienės patirties daryčiau kiek kitaip. Bet, kaip sakiau, visas klaidas vertinu kaip savo biografijos dalį.
Apskritai, kai išleidžiu savo kūrinį, pakartoju Romos konsulų žodžius: „Aš padariau viską taip, kaip galėjau. Ir jeigu kas gali, tegu padaro daugiau.“