Sekmadienį startavęs „Lietuvos balsas. Kartos“ antrasis sezonas prie LNK ekrano prikaustė visą Lietuvą. Pirmoji sezono laida tapo populiariausia pramoginė programa šalies televizijose, ją stebėjo 575 tūkst. žiūrovų. Premjeroje dalyviai stebino ne tik harmoningai derančiais balsais, bet ir savo istorijomis. Antroji laida artėjantį sekmadienį taip pat bus kupina staigmenų – į sceną žengs ne vienas žinomas žmogus ir unikalios asmenybės.
Viena tokių – Teklė Baroti. Nepriekaištinga anglų kalba ir išskirtiniai veido bruožai neleistų atspėti, jog mergina – klaipėdietė. Studijos prestižiniame Liverpulio menų institute ir atkaklus savo svajonės siekimas tapti kino žvaigžde Teklei dar gyvenant Londone atvėrė duris į Disnėjaus kino aikštelę. Prieš ketverius metus ji gavo pasiūlymą, pakeitusį jos gyvenimą.
„Tai buvo tikrai tarsi sapnas. Tuomet gyvenau Londone ir dirbau padavėja viešbučio restorane. Jau kuris laikas mokiausi aktorystės meno ir gavau skambutį iš savo agento, kuris pasiūlė sudalyvauti pirmojoje mano gyvenime atrankoje. Atranka buvo vaidmeniui filme „Piktadarės istorija 2”, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Angelina Jolie ir Michelle Pfeiffer. Visiškai nieko nesitikėjau iš tos atrankos, juk ji – pirmoji mano gyvenime. Tačiau po kelių mėnesių gavau skambutį, jog išsirinko būtent mane. Mano vaidmuo buvo karalienės padėjėja, o karalienės vaidmuo atiteko M.Pfeiffer, tad visose scenose buvau su ja. Ji yra nuostabus, nuoširdus ir labai draugiškas žmogus. Su A.Jolie taip pat turėjome ne vieną sceną kartu. Kai ji tik įeidavo į aikštelę, įvykdavo tarsi kažkoks atmosferos pokytis – atrodo viskas aplink nutyla ir visų dėmesys tik jai. Kadangi ji buvo ir filmo prodiuserė, jos žodis visur būdavo paskutinis, ji labai profesionaliai kontroliuodavo situaciją ir jos klausydavo absoliučiai visi“, – pasakojo Teklė.
Aktorei tuomet teko derinti darbą restorane su filmavimais kino studijoje. „Jaučiausi kaip tikra pelenė“, – pasakojo mergina, kurią kiekvieną kartą į aikštelę nuveždavo prabangus automobilis, buvo skirtas asmeninis treileris ir ne vienas asistentas. Tokio lygio kino produkcijoje galioja ir griežtos taisyklės.
„Manau, kad aš iki dabar nelabai suvokiu, kokia tai buvo ypatinga patirtis. Ta filmavimo aikštelė buvo tarsi visai kita respublika – daug angarų su milžiniškomis dekoracijomis, kurios tikrai atėmė žadą. Tačiau galiojo ir labai griežtos taisyklės: nebuvo galima nieko fotografuoti, filmuoti ar viešinti ir net ne visus su filmavimu susijusius dalykus galiu atskleisti“, – intrigavo mergina.
Pasibaigus filmavimams, Teklei teko priimti vieną sunkiausių sprendimų gyvenime: likti karjeros siekti Londone, ar sugrįžti į Lietuvą pas ten likusią šeimą. Po dešimties metų gyvenimo Anglijoje vidinis jausmas privertė merginą susikrauti daiktus ir grįžti namo.
„Į Londoną išvažiavau iškart po mokyklos. Ir nors ten įgyta patirtis neįkainojama – visada jaučiau, kad mano namai čia. Pagrindinė priežastis grįžti buvo čia gyvenanti šeima. Tačiau be to, man pasidarė labai įdomu, kas vyksta Lietuvos kino rinkoje, kas čia kuriama ir ką čia galima nuveikti. Nusprendžiau, kad ir Lietuvoje galiu padėti sukurti kažką įdomaus ir jaudinančio ir parodyti pasauliui, ką sugeba lietuviai. Suvokiau, kad vienaip ar kitaip nenurimsiu, kol nepabandysiu prisidėti prie kino industrijos ir Lietuvoje. Galvojau, kad mano kitokia patirtis ir mano žinios kažkuo galės padėti“, – pasakojo Teklė.
